Šalies klojimo teatro festivalis „Po Bitės sparnu“ Puziniškyje

Smilgių kultūros centras nuo 2012 m. kasmet rugpjūčio pabaigoje organizuoja klojimo teatro festivalį „Po Bitės sparnu“, skirtą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kultūriniam palikimui gyvinti. Jį įgyvendindami bendradarbiaujame su Panevėžio rajono savivaldybės viešąja biblioteka. Šiemet festivalio veiklos prasidėjo Puziniškyje susitikimu su aktore, humoriste, režisiere, tinklaraštininke Violeta Mičiuliene. „Drąsa būti savimi“ apie tai buvo jos paskaita-edukacija… Kaip ir anuomet, Bitės dvarelyje rinkosi kultūros žmonės, kad dalytųsi, augtų, bendrautų… „Žinok, juo tu aukštesnį dvasios plėtojimosi laipsnį pasieksi, juo labiau turėsi suprasti, jog savo patyrimu ir savo žiniomis turi tarnauti liaudžiai. Jei iš tavo kilnumo liaudžiai nebus naudos, tai vadinasi tavo mokslas vien nereikalinga sunkenybė arba brangiais pinigais apmokėta tuštybė“ (Leono Petkevičiaus patarimas dukrai Gabrielei). Šis pamokymas rezonavo su Violetos Mičiulienės išsakytomis gyvenimiškomis patirtimis, pasidytomis įžvalgomis ir žiniomis.

Smilgių etnografinėje sodyboje

Spektaklių dienos prasidėjo teatro performansu „Čia kvepia senolių būtim ir buitim“. Susirinkusius į klojimo teatro festivalį „Po Bitės sparnu“ pasitiko atgijusi sodyba. Kvepėjo skalbiamos drobės, taukšėjo lyginimo lenta, skambėjo pustomas dalgis, iš skrynios lipo gražiausi aprėdai… buvo juntamas obuolių, žolės ir gryčios kvapas… Klausydamiesi Jono Meko idilės „Auksinis vasaros naktų skambėjimas“ jautėm savo gyvenimus esant senolių būties koriuose…

Dar giliau įkvėpę, užuodėm Žaldoko apynius. Pakruojo kultūros centro Plaučiškių skyriaus teatras, vadovaujamas Angelės Kurauskienės, prie klėtelės parodė Boriso Dauguviečio komediją „Žaldokynė“. Buvo labai tikra ir nuoširdu.

Klojime žiūrovams pristatėme įspūdingą koliažų parodą „Gyvenimas yra gražus“.

„Tai kūrinių-apmąstymų ciklas, kuriuo išreiškiau savo nuomonę šiuolaikinių žmonijos problemų kontekste“ (Sofija Kanaverskytė). Dailininkė, scenografė, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja Sofija Kanaverskytė – nepaprasto talento moteris, kilusi iš Perekšlių, pakilusi į pasaulio šviesą. Jos likimas – skrydis į saulę, o tai reiškia, kad kupinas ir skausmo, ir ašarų, ir džiaugsmo.

Po parodos pristatymo Telšių Žemaitės teatras rodė pagal Dviejų Moterų (Bitės ir Žemaitės) komediją „Velnias spąstuose“ pastatytą spektaklį „Veina keima pablūdėma“, režisierius Donatas Žilinskas. Žemaitiška šnekta ir tikrumas pakerėjo. Scenoje buvo ne vaidinama, o gyvenama. Džiaugiamės nauja pažintim ir fantastiškais žiūrovais. Per mūsų bendrystę Dviejų Moterų draugystė tęsiasi….

Mažeikių Juozo Vaičkaus Skrajojamasis teatras pristatė komišką dramą „Ivinskio obelys“, vadovas Martynas Januška. Puikūs kostiumai ir scenografija, taikli Sauliaus Petreikio sukurta muzika ir tobulas vaidmenų atlikimas. Spektaklis gilus, jautrus, bet žaismingas ir lengvas, o finalas toks jaudinantis, kad gerumo ašarų sulaikyti nepavyko. Lauryno Ivinskio veikla neatsiejama nuo visos XIX a. vidurio Lietuvos kultūros istorijos. Literatas, kalbininkas, gamtininkas, tautosakininkas, vertėjas ir redaktorius – visur jis paliko savo ryškų pėdsaką. Lietuvių periodinės spaudos ištakos taip pat remiasi į jo lietuviškus kalendorius. Ypač daug padaryta švietėjiškos veiklos baruose – tai didysis daraktorius, mokęs visą pulką iškilių asmenybių, tarp jų ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Birštono kultūros centro teatras, vadovaujamas Rimanto Jacunsko, padovanojo nuotaikingą Vidos Bladykaitės komediją „Nuoma ir trys kiaušiniai“. Ši puikiai atlikta, žaisminga ir šviesi situacijų komedija tapo Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio teatro „Saulėgrįža“, vadovė Audronė Palionienė, 10-mečio veiklos minėjimo šventės įžanga. Šis kolektyvas parodė komediją, sukurtą Vytautės Žilinskaitės humoreskos motyvais, ir pristatė žiūrovams savo visus sukurtus spektaklius.

NUOŠIRDŽIAUSIAI ačiū kiekvienam ir visiems, atėjusiems į šventę, už šypsenas, plojimus, už dovanas. Ačiū mūsų kolektyvo krikštatėviui Kazimierui Binkiui, Smilgių ir Perekšlių bendruomenėms, LR Seimo narei Guodai Burokienei ir Savivaldybės tarybos nariui Petrui Nevuliui už nuolatinį palaikymą. Agnei Kanaverskytei AČIŪ už sukurtą ir mūsų kolektyvui padovanotą logotipą. Ačiū mano mylimiems artistams, esamiems ir buvusiems, už susitikimą, už bendrą dainą po obelim, už bendrą jaudulį ir bendrą džiaugsmą. Gyvuokim, neškim tą teatro medų į žiūrovų širdžių korius, lai būna pilna pilna…