RVUL daugėja moters organizmą tausojančių procedūrų: jau atliekama dubens venų embolizacija

Operaciją atliko A. Afanasjevas, gydytojas radiologas K. Mikelis ir medicinos gydytojas G. Ledas

Prieš kelias savaites Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pirmą kartą buvo atlikta dubens venų embolizacija. Šią procedūrą pacientei atliko Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas su operacinės komanda. „Skirtingai nei tradiciniai chirurginiai metodai, embolizacija laikoma kone „auksiniu standartu“ gydant būtent šią ligą – ji nesukelia didelės audinių traumos, nėra intensyvaus kraujavimo ar ilgo atsigavimo laikotarpio, nes atliekama per mažą, vos 3 mm dūrį į veną rentgeno kontrolėje. Dauguma pacienčių jau praėjus vienam mėnesiui po procedūros jaučia reikšmingą pagerėjimą, o komplikacijų tikimybė yra minimali“, – atskleidžia gydytojas.

Dubens pilnakraujystės sindromas (DPS) yra lėtinė liga, kai dėl venų vožtuvų nepakankamumo kraujas užsistovi dubens venose, jas išplečia ir sukelia skausmą bei diskomfortą. A. Afanasjevas sako, kad šią ligą gali sąlygoti keli skirtingi veiksniai: „DPS dažniausiai serga moterys, ypač tos, kurios yra gimdžiusios kelis kartus, nes nėštumo metu padidėja spaudimas į dubens venas, o tai gali paskatinti jų išsiplėtimą. Taip pat didesnę riziką turi moterys, kurių šeimoje pasitaikė venų varikozės atvejų, nes ši būklė gali būti paveldima. Hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs estrogeno kiekis, silpnina kraujagyslių sieneles, todėl jos lengviau išsiplečia. Mažas fizinis aktyvumas ir sėdimas gyvenimo būdas taip pat blogina kraujotaką ir didina ligos atsiradimo tikimybę.“

Sergančios moterys dažnai jaučia maudžiantį skausmą pilvo apačioje, kuris stiprėja ilgiau stovint ar sėdint, skausmą lytinių santykių metu arba po jų, prieš menstruacijas arba jų metu, taip pat gali varginti nugaros, klubų ar kirkšnių skausmas. Kai kuriais atvejais pastebimos patinusios, išsiplėtusios venos kirkšnyse ar ant šlaunų, gali atsirasti ir dažnesnis noras šlapintis ir kt. Šiam sindromui būdinga, kad skausmas dažnai sumažėja atsigulus ar ilsintis.

„Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei skausmas vargina ilgiau nei šešis mėnesius ir nėra aiškios jo priežasties, pavyzdžiui, jis nesusijęs su menstruaciniu ciklu ar kitomis ginekologinėmis ligomis. Ypač svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją, jei šie simptomai progresuoja, nes negydomas dubens pilnakraujystės sindromas gali sukelti rimtesnių komplikacijų. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengviau ją gydyti ir išvengti ilgalaikio diskomforto“, – pasakoja intervencinės radiologijos gydytojas.

Gydytojas patikslina, kad pirmiausiai reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus ir, jei reikės, nukreips pas specialistą, dažniausiai – gydytoją ginekologą, kartais kraujagyslių chirurgą. Vertinant minimaliai invazinio gydymo galimybę būtina ir intervencinio radiologo konsultacija. DPS diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami ultragarso tyrimas, kompiuterinės tomografijos angiografija arba magnetinio rezonanso tomografija.

DPS gali būti gydomas pasitelkiant minimaliai invazinę procedūrą – dubens venų embolizaciją. Gydytojas A. Afanasjevas sako, kad ši procedūra yra moderni, saugi ir tausojanti moters organizmą: „Skirtingai nei tradiciniai chirurginiai metodai, embolizacija laikoma kone „auksiniu standartu“ gydant būtent šią ligą – ji nesukelia didelės audinių traumos, nėra intensyvaus kraujavimo ar ilgo atsigavimo laikotarpio, nes atliekama per mažą, vos 3 mm dūrį į veną rentgeno kontrolėje. Dauguma pacienčių jau praėjus vienam mėnesiui po procedūros jaučia reikšmingą pagerėjimą, o komplikacijų tikimybė yra minimali.“

Procedūrą atlieka intervencinės radiologijos gydytojas, dažniausiai vietinėje nejautroje arba su lengva sedacija, todėl pacientė nejaučia skausmo. Per dūrio vietą į šlaunies ar rankos veną įvedamas plonas kateteris, kuriuo pasiekiamos pažeistos dubens venos. Tada per kateterį į venas suleidžiama speciali medžiaga, blokuojanti nenormalią kraujotaką. Tai padeda sumažinti veninį spaudimą, pašalinti kraujo sąstovį ir sumažinti skausmą.

Po procedūros pacientė namo išleidžiama tą pačią arba kitą dieną. Per pirmąsias kelias dienas gali būti jaučiamas nedidelis maudimas ar diskomfortas, kuris palaipsniui praeina. Įprastai į kasdienę veiklą moteris grįžta per kelias dienas, o visiškas atsistatymas trunka kelias savaites. Po procedūros rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio, tačiau lengvas aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, yra netgi naudingas. Apie 70–90 proc. pacienčių simptomai ženkliai sumažėja, jos jaučia ilgalaikį būklės pagerėjimą.

„Ilgą laiką apskritai moters sveikatai, ypač lėtiniams skausmams, buvo skiriama per mažai dėmesio, daugelis moterų tiesiog susitaikydavo su nuolatiniu skausmu. Todėl džiaugiuosi, kad RVUL galime pasiūlyti dubens venų embolizaciją, leidžiančią atsikratyti varginančių simptomų ir pagerinti gyvenimo kokybę be sudėtingų operacijų. Taip pat atliekame ir gimdos miomų embolizaciją – dar vieną minimaliai invazinę procedūrą, leidžiančią moterims išvengti sudėtingų operacijų ir dažnu atveju išsaugoti gimdą.

Kartu noriu pasidžiaugti nuolat gerėjančiu intervencinės radiologijos gydytojų ir gydytojų ginekologų bendradarbiavimu. Komandinio darbo dėka galime pasiūlyti aukščiausios kokybės medicinos paslaugas moterims. Dirbdami su kolegomis iš kitų skyrių pacientėms užtikriname profesionalias konsultacijas, išsamią diagnostiką ir jų individualią būklę atitinkantį gydymą“, – pabrėžia RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas A. Afanasjevas.

Dalia Smagurauskaitė, Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė