Rūtos Černiauskaitės fotografijų parodos „Kiti žaidimai erdvėse“ pristatymas

Kovo 5 d. 17.30 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje atidaroma Rūtos Černiauskaitės fotografijų paroda „Kiti žaidimai erdvėse“.

Paroda bus eksponuojama iki kovo 26 d.

AUTORĖ APIE SAVE

Galima susitikti su įvairiais žmonėmis, galima susitikti su knyga, poezija ar muzika. Kartais galima susitikti su architektūra, miesto aikštėmis, gatvėmis, bulvarais. Dar galima kartu atsigerti kavos, pasikalbėti. Savo parodoje noriu pasidalinti keletu tokių susitikimų ir „pasikalbėjimų“. Apie tai, ką pasakojo vienas ar kitas miestas ir kaip man pavyko tuos pasakojimus išgirsti ir suprasti. Kalbėjomės apie „pavasarį už kampo“.

Viename mieste sužinojau, kad „bulvaro sapnai žali“, kad sniego išvargintos gatvės laukia pavasario, kad bulvaro paukščių šešėliai seka pasakas apie „dangaus ir žemės kūnus“. O vienoje Europos aikštėje pamačiau, kaip stiklo atitvaros paslaptingai nuspalvino miesto medžius, pastatus ir šešėlius, įtraukdama visus į netikėtus žaidimus erdvėse.

Gimiau 1950 m. Raseiniuose. 1972 m. baigiau VISI Architektūros fakultetą. Pagal paskyrimą pradėjau dirbti Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (LSAMTI) Kaune. 1976 m. atvykau į Šiaulius, kur vyras architektas jau dirbo pagal paskyrimą. 1977 m. įstojau į Lietuvos architektų sąjungą. 1995 m. įgijau meno kūrėjo statusą. Išėjusi į pensiją, užsiėmiau visuomenine veikla. 2010–2022 m. buvau Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto tarybos narė, Kultūros ir meno fakulteto dekanė. Norėjau, kad žmonės daugiau sužinotų apie architektūrą, apie miestą ir savo aplinką. Esu architektė, kuriai patinka „susitikinėti su architektūra“, tyrinėti ir fotografuoti miesto garsus ir šešėlius, o savo kūryba dalintis su kitais. Nelaikau savęs fotografe, fotografuoju mėgėjiškai. Pirmasis fotoaparatas, kaip ir daugeliui mano kartos žmonių, buvo „Smena“. Tiek šeimoje, tiek architekto darbe fotoaparatas visada buvo beveik privalomas darbo įrankis. Gal prieš 15 metų pradėjau aktyviau „susitikinėti su architektūra“, o vėliau pradėjau mąstyti apie atskiras architektūrines kolekcijas: apie miesto grafiką, apie sienas ir šešėlius, apie beveik netyrinėtus postmodernizmo laikus. Karantinui pakoregavus gyvenimą, daugiau laiko atsirado kūrybinėms veikloms. Manau, kad fotografuodama architektūrą likau labiau tyrinėtoja, norinti pasidalinti savo įspūdžiais, kartais pamąstymais ar matymais. Eiti į miestą man visada reiškia eiti į naują susitikimą su architektūra. Nes susitikti su architektūra – tai susitikti su poezija.

Linkiu pamatyti tai, ko, atrodo, nėra, nebūna arba nesimato. Linkiu įsiklausyti ir kartais miestus pamatyti kitaip…

Rūta Černiauskienė, architektė

Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama, o nuotraukos viešinamos bibliotekos informaciniuose kanaluose.