Rūta Bagdonienė: svarbu išsaugoti tai, kas bibliotekose sukaupta

Panevėžio rajono biblioteka įkurta 1951 metais, o nuo 1995-ųjų ji vadinasi Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 1978 m. baigtas statyti bibliotekos pastatas, kuriame ji iki šiol veikia. Be centrinės Panevėžyje įsikūrusios bibliotekos, veikia 35 filialai, išsibarstę po Panevėžio rajono miestelius ir kaimus. Biblioteka savo fonduose yra sukaupusi daugiau kaip 270 tūkst. spaudinių, per metus vidutiniškai aptarnauja daugiau 166 tūkst. lankytojų. Rajono gyventojai visose 36 rajono bibliotekose gali naudotis nemokamu internetu. Bibliotekai priklauso trys rajone veikiantys muziejai: J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešių, Ustronės kaime, G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinis muziejus Puziniškyje ir Mato Grigonio literatūrinė ekspozicija.

Apie Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklą kalbamės su jos direktore Rūta Bagdoniene.

Gerbiama direktore, per pastarąjį dešimtmetį į mūsų gyvenimą įsiveržė išmaniosios technologijos. Informaciją vis dažniau renka ir neretai rengia dirbtinis intelektas. Kaip šių technologijų įsiveržimas keičia bibliotekų veiklą? Ryškiausi Jūsų vadovaujamos bibliotekos pokyčiai?

Bibliotekos pradedant 2000 metais sparčiai modernėjo, ypač didelis šuolis įvyko per pastarąjį dešimtmetį. Šiuo metu suaugusių gyventojų skaitmeninių įgūdžių mokymas ir įtvirtinimas, o ypač kompiuterinio raštingumo pradžiamokslio, kibernetinio saugumo ir kiti mokymai vykdomi per bibliotekas. Kad žengtume koja kojon su naujomis technologijomis, bibliotekose yra nuolat atnaujinama kompiuterinė ir programinė įranga. Dirbtinis intelektas ne išimtis. Patys bibliotekininkai daug mokosi, daug aiškinasi, kad galėtų ir patys dirbti su DI, ir tuo pačiu pamokyti kitus. Bibliotekose kaip tik šiuo metu vyksta mokymai, per kuriuos rajono gyventojai supažindinami su dirbtiniu intelektu. Bibliotekos pilnai skaitmenizuotos, visi leidiniai užsakomi, išduodami, rezervuojami per portalą ibiblioteka.lt, prie bibliotekų atsiranda vis daugiau knygomatų. Jie jau įrengti prie viešosios bibliotekos, Velžio, Raguvos, Ramygalos bibliotekų. Norimą skaityti, tačiau nerastą leidinį labai greitai galima gauti TBA būdu iš bet kurios šalies bibliotekos. Jos pristatomos per kurjerius. Rajone kasmet atnaujinami ir bibliotekų pastatai. Neseniai suremontuotos Krekenavos, Velžio, Ramygalos, Vadoklių, Miežiškių, Berčiūnų, Bernatonių bibliotekos.

2024 m. Berniūnų kaime biblioteka atidaryta moduliniame namelyje. Tai nauja patirtis. Taip mažinama atskirtis tarp kaimo ir miesto, gerinamas kultūros pasiekiamumas. Pokyčių daug ir jų nuolat daugėja. Galiu pabrėžti, kad kai kurios naujovės, kaip 3D spausdintuvai, virtualios realybės akiniai net spėjo pasenti. Planuojame naujus sprendimus. Neabejoju, kad atsiras naujų technologinių bibliotekų pokyčių dar daugiau.

Dirbtinio intelekto aktyvesnis naudojimas didina ir skaitmenizacijos poreikį. Kuo skaitmenizacija naudinga Jūsų biblioteka? O gal ji kelia bibliotekų išlikimo grėsmę?

Bibliotekų vienas iš uždavinių kaupti krašto paveldo literatūrą, medžiagą, kad kuo daugiau smulkių krašto istorijos faktų būtų užfiksuota ir išsaugota ir patraukliai pateikta vartotojui. Tad skaitmeninimui skiriame nemažą dėmesį. Turintys foto juosteles iš jų gali patys bibliotekoje persikelti į laikmenas savo fotonuotraukas. Galimybė yra skaityti nacionalinės bibliotekos fonde esamas elektronines knygas. Kol kas grėsmės elektroninės knygos nekelia, kadangi jų licencijos negalioja ilgai ir dauguma išnyksta, o popieriniai leidiniai yra ilgaamžiai.

Didesnė grėsmė yra nenoras skaityti. Darome daug, yra net Skaitymo skatinimo programa šalies mastu, bet kol kas socialinių tinklų lektūra daug jaunimo klaidina beprasmiais tekstais ir video medžiaga. Džiugina tik nepasiduodančių madai leidėjų išmonė per influencerius populiarinti skaitymą. Tokia reklama kainuoja ir tik leidėjai tą gali. Bibliotekos šioje srityje kol kas nėra labai daug pažengusios, bet džiaugiamės nors nedidele dalele prisidedantys. Pavyzdžiui, mūsų rajono visos bibliotekos turi FB paskyras, ten pristato ir renginius, akcijas, mokymus, naujas knygas. Kadangi prie bibliotekos veikia dar trys literatūriniai muziejai, tad ir jų veikla sparčiai skaitmenizuojama. Ustronės knygnešių ir J. Tumo-Vaižganto muziejuje veikia virtualus turas „Knygnešių keliu“, kur programėlės pagalba keliaujama knygnešių takais.

Kiekvienos bibliotekos darbo laiko iškabos turi QR kodo aplikaciją, kuri atidaro mūsų bibliotekos puslapį https://panrbiblioteka.lt/, tad jau prie bibliotekos durų lankytojas turi visą informaciją.

Buvo laikai, kai bibliotekos apgailestaudavo, kad nepakanka lėšų laikraščiams ir žurnalams užprenumeruoti, naujoms knygoms įsigyti. Galbūt ši situacija pagerėjo? Kaip pasikeitė bibliotekų finansinė padėtis, palyginti su buvusią prieš, tarkime, penkerius metus?

Per penkerius metus valstybės Panevėžio rajono bibliotekoms skiriamos lėšos knygoms įsigyti padidėjo nuo 41 200 Eur iki 45 600 Eur. Tačiau įvertinus, kiek pabrango knygos, lėšos naujoms knygoms įsigyti net galbūt mažėja. Spaudai prenumeruoti lėšų skiriame irgi daugiau, tačiau laikraščiai ir žurnalai brangsta, nebepavyksta leidinių skaičiaus padidinti. Su naujomis knygomis situacija keičiasi tuo, kad ilgėja laukiančiųjų eilėje rezervavus knygas. Dažnu atveju anksčiau kaimo bibliotekose būdavo neužimti leidiniai ir eilių nebuvo. Dabar vis daugiau atvejų, kad populiari knyga visur užimta ir dar eilėje laukiančiųjų yra. Pagal statistinius duomenis didesnės gyvenvietės ar miestelio biblioteka per 2020 m. gavo apie 320 egz. naujų leidinių, o per 2024 metus – tik apie 270 egz. Brangesnės knygos mažina galimybes įsigyti daugiau ir įvairesnės literatūros. Šiuo metu išeitis yra skaitytojus raginant atsisiųsti knygas iš kitų bibliotekų per TBA. Bet ne visi tuo pasinaudoja. Dalis skaitytojų tiesiog numoja ranka ir mažina savo skaitymo ratą.

Netrumpą laiką, kitiems kultūros darbuotojams didinant atlyginimus, bibliotekininkai likdavo, galima sakyti, paskutiniai. Jų atlyginimai būdavo mažesni nei kitų kultūros darbuotojų. Gal situacija kiek pasikeitė?

Jau kuris laikas Darbo apmokėjimo sistema yra vienoda visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, tad bibliotekininkų darbo užmokesčio skaičiavimas nesiskiria nuo kitų. Atlyginimams bibliotekininkui svarbu darbo patirtis, kvalifikacija.

Nuo ko priklauso bibliotekos finansavimas: nuo savivaldybės tarybos sprendimų ar centrinės valdžios?

Savivaldybių viešosios bibliotekos yra finansuojamos ir išlaikomos vietos savivaldos. Savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą svarsto bibliotekos pateiktą biudžeto poreikį bei tvirtina skiriamas lėšas. Tik knygoms pirkti lėšas skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Pastaruoju metu kultūroje daug projektinės veiklos. Ką manote apie šį barą? Gal galite pateikti vieną – kitą pavyzdį ir pasidalyti, kaip jis pakeitė biblioteką, jos veiklą?

Kultūrai visada didelę įtaką turi projektinė veikla. Projektai praturtina įstaigų veiklas naujomis formomis, greitesniu modernizavimu. Tiek infrastruktūros, tiek techninių priemonių inovatyvūs sprendimai dažnai į bibliotekas ateina per projektus. Šiuo metu prie bibliotekų veikia VIPT – viešieji interneto prieigos taškai. Jų atsiradimą lėmė kaip tik projektinės lėšos. Jų dėka visos, net pačios mažiausios bibliotekos aprūpintos sparčiu internetu, kompiuterine įranga, naujausia programine įranga. Kiekvienoje bibliotekoje veikia nemokamas WIFI. Projektų dėka, vyksta įvairūs mokymai gyventojams. Per projektines veiklas gavome ir pačias naujausias bibliotekų veiklos naujoves – knygomatus. Savivaldybė projektinei veiklai skiria daug dėmesio, turi kelias programas. Labai džiaugiamės, kad bibliotekos gali teikti paraiškas finansavimui gauti. Šiais metais bibliotekos ir jos padalinių veikloms iš Sveikatos rėmimo programos finansuota 14 projektų, 1 neformalaus suaugusiųjų švietimo, 2 vaikų neformalaus švietimo, 1 vaikų vasaros poilsio ir socializacijos, 1 leidybos projektai.

Kokią bibliotekos veiklos dalį šiandien sudaro jos pirminė paskirtis – žmonijos atminties saugojimas ir jos skleidimas?

Bibliotekos yra atminties institucijų dalis ir be abejo tai pagrindinė veikla kuri yra susijusi su informacijos paieška, saugojimu ir skleidimu. O atminties formos šiuo laikmečiu yra labai įvairios: rašytinės, spausdintinės, skaitmeninės, garsinės, vaizdinės ir t.t. Kol kas bibliotekų yra daug, tad labai svarbu, kad visa kas čia sukaupta, nebūtų prarasta modernėjant, neorganizuojant, optimizuojant bei nurašant kaip nenaudojama. Tuo mes nuolat rūpinamės ir stengiamės prisidėti prie šalies ir pasaulio atminties saugojimo.