Rusniškiai laukia ne pažadų, o konkrečių sprendimų

Saugoti gamtą, tausoti išteklius vis labiau tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau neramu, kai atsiranda nepasverti reikalavimai, neįvertinant kiek naudos ir kiek žalos padaroma tais reikalavimais. Todėl neretai peršasi mintis, kad didelė dalis skelbiamos apsaugos yra niekuo nepagrįstų kai kurių specialistų ir vadovų ambicijų tenkinimas, nes tai, kas vyksta Rusnės saloje, vargu, ar galime kitaip pavadinti.

Rusniškiams trūko kantrybė

Lapkričio 23 dieną Rusnės seniūnijos bendruomenė „Rusnės sala“ prie Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos ir Aplinkos ministerijos surengė piketus dėl netvarkomų vandens kelių Nemuno deltos saugomose teritorijose. Palaikyti rusniškius kartu į Vilnių vyko ir Šilutės rajono savivaldybės vadovai: meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė, taip pat ir keli rajono savivaldybės tarybos nariai. „Pavargome nuo pažadų, daugiau kaip 7 metus trunkančio nesusikalbėjimo, todėl nutarėme aplankyti institucijas, atsakingas už geresnę turizmo, laivybos ir žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo kokybę“, – piketo metu kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

„Nuo 2013 metų ir Šilutės rajono savivaldybė, ir Rusnės bendruomenė beldžiamės į visas institucijas, norėdami gauti leidimą Rusnaitės ir Pakalnės upėms išvalyti, bet jo vis negauname. Dėl nevalomų upių negali į marias išplaukti nei žvejybiniai, nei pramoginiai laivai, nebėra galimybės žuvims patekti į narštavietes, – susidariusią situaciją apibūdina Rusnės seniūnijos seniūnė Dalia Drobnienė, o paklausta, kokios priežastys stabdo leidimo upių valymui išdavimą, tęsia. – Stabdo tas didelis žodis NEGALIMA, visiškai pamirštant, kad yra ir mažytis žodelis GALIMA. Už kelių kilometrų esančios gyvenvietės, kurios nepriklauso regioniniam parkui, gali naudotis marių pakrante, pritaikydami jas ir rekreacijai, ir verslui, o Rusnei ir Kintams prie marių neleidžiama vykdyti jokių projektų – žmogui nepaliekama nė mažiausio gabaliuko marių pakrančių.“

„Dėl šių upių valymo savivaldybė sulaukiame vis naujų ir naujų reikalavimų. Savivaldybė geranoriškai dalyvauja įvykdant šiuos reikalavimus, bet kai po to sulauki dar naujų, pradedi galvoti, kad viskas sąmoningai vilkinama. Juolab, kad dalis tų naujų reikalavimų yra pertekliniai ir jų įgyvendinimas vis labiau panašus į pinigų švaistymą. Mes nenorime upės gilinti, mes prašome leidimo ją išvalyti“, – pabrėžia Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Reikalauja konkretaus sprendimo

Rusniškiai, kaip pažymi seniūnė, į Vilnių atvažiavo ne tuščiomis, o apsiginklavę teisės aktais ir atliktų darbų sąrašu. Savo problemas išguldė susitikimuose su Valstybinės saugomų teritorijų administracija ir su aplinkos ministru. Taip pat raštišką kreipimąsi pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Seimo frakcijų vadovams, Seimo nariui Zigmantui Balčyčiui, Aplinkos ir Susiekimo ministerijoms bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.

„Pakalnės ir Rusnaitės upės žiočių ir išplaukos į Kuršių marias valymą iki valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašo pakeitimo ribojo Nemuno deltos regioninio parko aplinkosauginis statusas (rezervatas). Apsaugos statusas pasikeitė, kai buvo atliktos visos viešinimo procedūros ir parengti poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentai ir iš Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato teritorijos buvo išbraukta Rusnaitės upės vaga ir apie 100 m pločio vandens juosta, kad Kuršių mariose būtų galima formuoti vandens kelią laivams išplaukti į Kuršių marias. Tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau – VSTT) nedavė leidimo valyti ir pareikalavo atlikti ichtiologinius tyrimus bei ornitologinį vertinimą. Tačiau net ir pateikus VSTT vertinti papildomus tyrimus bei reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms nustatymo dokumentus, jiems nebuvo pritarta – pareikalauta atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Ir ši situacija tęsiasi daugiau kaip 7 metus: įvykdžius vienus reikalavimus, vėl atrandami kiti (pertekliniai) reikalavimai.

Be to, Pakalnės–Rusnaitės vandens kelyje yra net trys prieplaukos, krantinės, pritaikytos laivams laikyti, šis kelias intensyviai naudojamas laivybai. Tačiau išplaukoje į Kuršių marias yra apie 1 km ruožas, užneštas sąnašomis, todėl praplaukiantys laivai rizikuoja laivų ir žmonių saugumu, atsiranda aplinkos taršos dėl laivų techninių pažeidimų rizika (analogiška situacija yra ir su kitais Nemuno deltos vandens keliais). Primintina, kad prieš kelis dešimtmečius šis vandens kelio ruožas buvo nuolat valomas būtent dėl aplinkosauginių (ichtiologinių) tikslų. Valymo darbai yra būtini, jų negalima atidėlioti, kai vandens kelias neatitinka projektinių charakteristikų. Kuršių marių uostuose ir prieplaukose gausu laivų, jų skaičius nuolat didėja. Tačiau dalis laivų dėl neišvalytų išplaukimų iš uostų, prieplaukų ir laivakelių negali išplaukti į Kuršių marių vandens kelius, o išplaukę į marias rizikuoja tiek žmonių, tiek laivų saugumu. Pagrindinis Valstybinės saugomų teritorijų direkcijos neigiamo atsakymo motyvas – vidaus vandenų keliai yra „Natura 2000“ teritorijose su saugomomis buveinėmis, todėl laikomasi „atsargumo“  saugomų buveinių atžvilgiu kriterijaus“, – rašoma kreipimesi.

Įstrigusi apžvalgos bokšto statyba

Kita problema, kurią sprendžia rusniškiai, įstrigusi apžvalgos bokšto statyba. „Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos administruojamame parke, Atmatos upės žiočių kairiajame krante, yra suprojektuotas statyti Nemuno deltos apžvalgos bokštas. Tai buvo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektas, kuriam įgyvendinti buvo numatyta 800 tūkst. eurų. Statyba buvo pradėta, bet sutartis tarp VSTT ir rangovu šalių susitarimu nutraukta, – apie dar vieną rusniškių problemą kalba seniūnė Dalia Drobnienė. – Iki bokšto statybai numatytos vietos reikia važiuoti 900 metrų Miškų urėdijai priklausančia juosta, bet VSTT nesusitarė su Miškų urėdija ir vežti bokšto statybai reikalingų medžiagų sausuma negavo leidimo. Liko tik vandens kelias. Tačiau kiekvienas statybininkas žino, kokie įtvirtinimai reikalingi apžvalgos bokštui ir kad betonas jiems įrengti turi būti tiekiamas nepertraukiamai. Kaip tą betoną atplukdyti vandeniu? Ir taip jau apie septynerius metus tęsiasi apžvalgos bokšto statybą.“

Tikisi konkrečių sprendimų

Tiek apie upių valymą, tiek apie įstrigusią apžvalgos bokšto statybą rusniškiai kalbėjo ir su VSTT, ir su aplinkos ministru. „Ministras pažadėjo, kad po pavasario potvynių upės bus valomos“, – be didesnio entuziazmo konstatuoja Rusnės seniūnijos seniūnė.

„Apie tai buvo daug kalbėta, daug žadėta, bet mums reikia ne pažadų, reikia konkrečių sprendimų“, – pabrėžia Šilutės rajono savivaldybės direktorius Virgilijus Pozingis.

Valdžios institucijoms pateiktu kreipimusi rusniškiai reikalauja, „kad VSTT remtųsi pagrįstais vertinimais, mokslininkų ichtiologų ir ornitologų pozicija, kuri pateikta „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentuose ir  kad Pakalnės–Rusnaitės vandens kelias be jokių trukdžių 2023 m. būtų išvalytas ir pritaikytas laivybai, kad aplinkosauginiuose reikalavimuose būtų aiškiai nustatyta, kad vandens keliuose valymo darbai negali būti ribojami, jeigu šie keliai yra „Natura 2000“ ar buveinių apsaugai svarbiose ar kitose saugomose teritorijose. Negali būti ribojamas ir valymo darbų terminas, kadangi vandens keliai turi būti saugūs visu navigacijos laikotarpiu. Negali būti reikalavimo atlikti „Natura 2000“ reikšmingumo nustatymo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūras teisės aktais įteisintiems vandens kelių valymo darbams. Į aplinkosaugos reikalavimus turi būti įtraukta nuostata, kad valymo darbams, atliekamiems vidaus vandenų keliuose, įrašytuose į Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą ir Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, „Natura 2000“ reikšmingumo nustatymo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūros netaikomos. Reikalaujame užtikrinti žuvų migracijos kelių atkūrimą Nemuno žemupio upėse, sudaryti sąlygas žuvims patekti į nerštavietes.“

Taip pat rusniškiai reikalauja, kad VSTTkreiptųsi į Vyriausybę 2023 m. valstybės biudžete numatyti lėšas bokšto statybai, organizuoti viešųjų pirkimų procedūras  ir pradėti apžvalgos bokšto statybos darbai.

„Važiuodami į piketą mes pasirengėme plakatus. Mes juos labai saugiai pasidėjome ir labai tikimės, kad jų mums nereikės vėl išsitraukti, – Rusnės salai reikalingų sprendimų tikisi seniūnė Dalia Drobnienė. – Vasarą mes visiems esame reikalingi, visi džiaugiasi mūsų krašto grožiu, skania žuvimi, bet jau kelinti metai mūsų žvejai spaudžiami bandymais uždrausti verslinę žvejybą. Negi mes turime pirkti žuvį iš Lenkijos ar iš kur kitur. Tikriausiai ne, Jei žmonės susikuria sau darbo vietą, moka mokesčius, ko iš jų dar norima? Gal pagaliau gerbkime vienas kitą ir tada vietos užteks ir paukščiui, ir žuviai, ir žmogui.“

Karolina Baltmiškė

Nuotr. autorius Romas Gurklys