Rusijos „šešėlinio laivyno“ stabdymаs ES 2024 m. ir ekskursija į istoriją

Rusijos „šešėlinio laivyno“ stabdymas tapo vienu reikšmingiausių Europos Sąjungos (ES) prioritetų 2024 metais, nes siekiama užkirsti kelią karui prieš Ukrainą (karui Europoje). Viskas prasidėjo sankcijomis 2022 m. Rusijos naftos eksportui, ir laipsniškai stiprėjа. Аpeiti sankcijoms imtas naudoti vadinamasis „šešėlinis laivynas“. Tai netinkamai registruoti tanklaiviai. Jie gabena naftą ir kitus produktus per trečiąsias šalis. Iki sankcijų Rusijos pajamos iš naftos eksporto siekė apie 100 mlrd. eurų per metus. Tačiau Europos Parlamentas (EP) ir Europos Vadovų Taryba (ET) parodė tvirtą ir nuoseklią paramą Ukrainai.

2024 m. birželio 24 d. įsigaliojęs 14-asis sankcijų paketas numatė draudimą sankcionuotiems laivams patekti į ES uostus. Lapkričio 14 d. EP buvo priimta rezoliucija plėsti sankcijas, įtraukiant laivų savininkus, operatorius, bankus ir draudimo bendroves. Sustiprinta laivų judėjimo priežiūra, ypač Baltijos jūroje. Naudojami dronai, palydovai, pradėti tiksliniai patikrinimai. Tai sumažino eksportą 10–15 %. Tačiau prie viso to buvo gana greitai prisitaikyta. Rusija pakeitė maršrutus per Indijos vandenyną arba Pietų Kinijos jūrą, registravo laivus tokiose šalyse kaip Panama ar Liberija, kurios mažiau bendradarbiauja su ES.

Koordinacija tarp ES valstybių vis dar nėra vienoda. Kai kurios šalys delsė (pvz., Vengrija). Kitos šalys (trečioji šalis Turkija) toleravo „šešėlinio laivyno“ veiklą (Bosforo sąsiauris tapo vienu pagrindinių maršrutų.). Padėtį sunkino kibernetiniai incidentai ir geopolitinės įtampos.

Metams baigiantis „šešėlinio laivyno“ stabdymas išlieka sudėtinga ir ilgalaike užduotimi. Visiškas šešėlinės flotilės sustambdymas dar nėra nepasiektas. Ir tai bus esminis testas ES 2025 m. geopolitinėje darbotvarkėje.

2024 m. priimtos priemonės padėjo sumažinti Rusijos pajamas, kurios siekė apie 100 mlrd. eurų per metus iš naftos eksporto, tačiau visiškas šios flotilės sustabdymas dar nepasiektas. Ateityje ES planuoja glaudžiau bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir stiprinti teisines priemones, kad 2025 m. poveikis būtų dar efektyvesnis.

Gudrumo technologijos

Rusijos „Šešėlinį laivyną” sudaro apie 600 tanklaivių. Dažniausiai jie veža naftą ir naftos produktus (žalia nafta, dyzelinas) iš Rusijos uostų (ypač Primorsko ir Novorosijsko) į trečiąsias šalis, tokias kaip Indija, Kinija ir Turkija. Šios perka šias žaliavas savo rinkoms arba perparduoda jas kitiems. Tokie laivynai vadinami „šešėliniais“, nes nepaiso galiojančių susitarimų ir taisyklių.

Šešėliniai laivai gali naudoti fiktyvią registraciją – angl. „flag hopping” arba „flag of convenience”. Laivo savininkai kaitalioja vėliavas, t.y. laivo registracijos šalis. Dažniausiai tokia vėliavos valstybė taiko minimalius reikalavimus laivų saugumui, nesilaiko aukštų tarptautinių standartų. Ten niekam nerūpi nei įgulos darbo sąlygos, nei tarptautinė teisė, nei Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) taisyklės ar juo labiau – sankcijos. Seni, techniškai netvarkingi laivai kelia ir ekologinę riziką. Panaši padėtis registruojant laivus Panamoje (konkrečiai ten perregistruotas tankeris „Sovcomflot“), taip pat Liberije ar Maršalo Salose. Šešėlyje dingsta ir savininkų pavardės bei ryšiai su bet kokia šalimi. Tokia vadinamoji fiktyvi registracija dažnai siejama ir su kita neteisėta veikla, kontrabanda ir kita.

Atsekamumo vengiama atjungiant modernias GPS vietos / maršruto nustatymo sistemas, taip pat perkraunant krovinius iš vieno laivo į kitą atviroje jūroje,  (Pietų Kinijos jūra ar netoli Singapūro). 2024 m. rugsėjo mėn. tanklaivis „Ocean Glory“ buvo užfiksuotas. Jis vežė Rusijos naftą, bet perkrovė krovinį kitam laivui netoli Malaizijos krantų, išjungęs savo GPS sekimo sistemą (AIS), kad paslėptų veiklą. Tuo būdu naftos kilmė tapo neaiški, ir galutinis pirkėjas, sakykime, Indijoje, gautų krovinį be tiesioginio ryšio su Rusija.

Sankcijos reikalauja, kad laivai turėtų draudimą iš G7 ar ES pripažįstamų draudikų. Kai „šešėlinis laivynas“ naudoja suklastotus draudimo dokumentus arba draudžiasi per Rusijos ir trečiųjų šalių bendroves (Indijos, Dubajaus) kila didelės rizikos. 2024 m. liepą tanklaivis „Neptun“ plaukė iš Novorosijsko uosto į Kiniją ir panaudoto suklastotą draudimo sertifikatą. Jį tariamai išdavė Indijos bendrovė, kuri iš tiesų tokių paslaugų neteikia.

Apgaulės schemos leidžia „šešėliniam laivynui“ tęsti naftos eksportą iš Rusijos, keliant didelę ekologinę riziką, nes daugelis šių laivų yra seni ir techniškai netvarkingi. Iki 2022 m. visa Rusijos nafta buvo transportuojama tik legaliais laivais. Jie buvo prižiūrimi griežtų draudimo, dokumentacijos ir registracijos sistemų.

Giliau į istoriją

 “Šešėliniai laivynai” žinomi įvairiais laikais. Kartais dar buvo vadinami “Tamsiaisiais” ar “Pilkaisiais”. Plačiai žinomi istoriniai piratavimo atvejai yra ju dalis. Tokie laivynai galėjo priklausė ir šalims, ir atskiriems subjektams. Dažniausiai vykdė kontrabandą ar kitą nelegalią veiklą.

Аnkstyvuoju šešėlinio laivyno prototipu (16 a.) tapo Ispanijos lobyno flotilės (Spanish Treasure Fleets). Apie 300 metų kasmet buvo organizuojamos flotilės gabenti sidabrą ir auksą iš Amerikos kolonijų (pvz., kasyklų Bolivijoje) į Europą. Šios flotilės veikė legaliai, tačiau jos traukė piratus ir privačių plėšikų laivus, tokius kaip Francis Drake’o vadovaujami anglų laivai. 1588 m. Gravelino mūšyje anglų laivai atakavo ispanų galionus, pasinaudodami netikromis vėliavomis, kad suklaidintų priešą ir užgrobtų krovinius. Tai ankstyvas šešėlinės veiklos pavyzdys, kai laivai slėpė savo ketinimus.

Šešėlinio laivyno elementų turi Anglų ir olandų piratų bei atskirų plėšikų veikimas (Anglų-Olandų karai 17a.). Olandai, vadovaujami Piet Hein, užgrobė ispanų sidabro flotilę prie Kubos panaudodami laivų perrengimą ir netikrus dokumentus (1628 m.). Jie veikė už vyriausybių ribų, dažnai neteisėtais tikslais, ir jau naudojo perkrovimus bei vėliavų keitimą.

Karibų jūros piratų „aukso amžiaus“ (18 a.) istorijos. Piratas Edwardas Teachas (Juodbarzdis) 1717–1718 m. valdė laivą „Queen Anne’s Revenge“ ir gabeno vogtus krovinius – cukrų, romą ir auksą – iš apiplėštų prekybinių laivų. Jis keitė vėliavas, laivo pavadinimus, slėpė savo buvimo vietą, vengė įvairių apribojimų.

JAV pilietinio karo metu (19 а.) Pietų valstijоs savo šešėlinį laivyną vadino „blokados bėgikais“ (blockade runners). Pavyzdžiui, vengdamas Šiaurės valstijų blokados laivas „CSS Alabama“ gabeno medvilnę iš Pietų uostų į Europą (ypač į Jungtinę Karalystę). Jis veikė kaip privačių plėšikų laivas, naudojo netikras registracijas, keitė vėliavas, slapstėsi neutraliuose vandenyse, dažnai veikė naktį.

Prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą šešėlinės veiklos ėmėsi nacistinė Vokietija. Vengdamas Britanijos blokados laivas „Altmark“ gabendamas britų belaisvius ir atsargas slapstėsi po neutralios Norvegijos vėliava ir išjungdavo radijo ryšį. Po karo Kubos šešėlinis laivynas gabeno cukrų ir nikotino gaminius į Sovietų Sąjungą, apeidamas JAV (fiktyvios registracijos, perkrovimai Jūroje).

Modernėja pasaulis, modernėja šešėliai, slapstymasis, schemos, sankcijos ir jų priežastys.

Iranas pradėjo formuoti šešėlinį laivyną po to, kai 2010 m. Jungtinės Tautos ir JAV įvedė griežtas sankcijas dėl Irano branduolinės programos. Laivyną valdė nacionalinė tanklaivių bendrovė (NITC). Jos tikslas buvo eksportuoti naftą apeinant įvairiausius draudimus. Irano tanklaivis „Adrian Darya 1“ (anksčiau vadintas „Grace 1“) 2019 m. buvo sulaikytas Gibraltare. Pažeisdamas ES sankcijas jis gabeno naftą į Siriją. Laivas dažnai keitė registraciją (Panama, Tanzanija), išjungdavo AIS (automatines identifikavimo sistemas) – slėpė buvimo vietą, perkraudavo naftą atviroje jūroje netoli Malaizijos ar Persijos įlankos. Pagrindiniais pirkėjai buvo Kinija ir Sirija.

Šiaurės Korėja sukūrė šešėlinį laivyną, reaguodama į JT Saugumo Tarybos sankcijas (2016 m.) po branduolinių bandymų. Laivai gabeno draudžiamus krovinius – anglį, geležies rūdą, ginklus. Buvo importuojama nafta ir prabangos prekės elitui. JT ataskaitose užfiksuota (2017 m.), kad Šiaurės Korėjos laivas „Chong Chon Gang“ naudojo suklastotus dokumentus. Deklaruotasis cukrus pasirodė esąs ginklų siunta Kubai. Buvo perkraunama Pietų Kinijos jūroje. Laivai registruojami Kambodžoje, Tongo – per tarpines bendroves, slepiant savininkus.

JAV sankcijos 2019 m., buvo nukreiptos prieš valstybinę Venesuelos naftos bendrovę PDVSA. Šešėlinis laivynas ėmėsi gabenti naftą į Kiniją, Indiją ar Kubą. Liberijoje registruotas tanklaivis „Despina Andrianna“ užfiksuotas perkeliantis naftą Karibų jūroje. Jis buvo išjungęs AIS sekimo sistemą. Venesuela naudojo senus tanklaivius, registruotus trečiose šalyse. Siekiant paslėpti krovinio kilmę net buvo sukurtas sunkiai atsekamas “hibridinis” krovinys, kai Venesuelos nafta buvo sumaišoma su kitais produktais.

Istorija rodo šešėlinių laivynų vystymąsi, prisitaikymą prie technologijų ir politinių aplinkybių. Vis jie skirtingi, skirtingomis proporcijomis užsiėmė nelegalia prekyba, piratavimu, kontrabanda ar kariniais reikalais. Tačiau visus juos sieja apgaulės schemų grandinės.

Bernardas Šatkovskis

Šaltiniai:

@ Europa.eu @ Wikipedia @ X Posts