Rugilė Audenienė: rašydama knygą supratau, kad ši kalba yra kandidatė į vieną bendrą pasaulio kalbą

Esperanto kalbos magija viliojo nuo vaikystės, kai važiuodavome su šeima į Kupiškį lankyti giminių, ir tetos knygų spintoje matydavau senelio Juozo Gaiduko esperanto kalbos vadovėlį. Žinojau, kad jis, tarpukario inteligentas, Subačiaus valsčiuje tarnavęs raštininku, Kupiškio šviesuolio, tolstojininko Balio Dūdos įkvėptas, išmoko šią kalbą. Išmokęs aktyviai dalyvavo esperantininkų judėjime: organizavo Subačiuje esperanto kursus, skaitė paskaitas, susirašinėjo. Nors senelio neteko pažinti, jis išėjo dar mano tėčiui esant jaunam, giminės susibūrimuose dažnai būdavo pasakojama, kad jis mokėjo daug kalbų, o tarp jų ir esperanto.

Mokyklos laikais, kai dar neturėjome visur interneto tinklo, nežinojau, kaip galėčiau pradėti mokytis esperanto, paskaitinėdavau vadovėlį, ir tiek. Būdų pamėginti pradėjau ieškoti tik prieš gerus metus, kai rašiau knygą „Vojaĝo“ (esperanto kalba „kelionė“), kurios herojaus paveikslą įkvėpė senelis. Kelias frazes lengvai išmokau naudodama programėlę „Duolingo“. O štai prieš keletą mėnesių esperantininkas, filosofas Gediminas Degėsys pakvietė į „Facebook“ sukurtą grupę „Pirulo“ („Sniegena“), kur vis įkelia po naują pamoką, esperanto pradinukai ir patyrę kalbėtojai mokosi, bendrauja. Tiesa, dėl visokių darbų ir atostogų pertraukos atsilikau ir mokausi tikrai lėtu tempu, bet esperanto bendruomenės geranoriškumas, užsidegimas įkvepia tęsti.

Rašydama knygą ir tyrinėdama esperanto kelią Lietuvoje supratau, kad ši kalba, per 133 gyvavimo metus patyrusi nemenkai pakilimų ir kryčio, yra kandidatė į vieną bendrą pasaulio kalbą – juk nebūtinai tokia visada liks anglų. Tarpukario šviesuoliai, mokęsi ir mokę šios kalbos, vertę į ją geriausius lietuviškus kūrinius, statę esperantiškus spektaklius, rūpinęsi mažų miestelių skaityklų bibliotekomis, buvo ir aktyvūs svajotojai. Kai pristatydama knygą keliavau per bibliotekas, visur sutikdavau esperantininkų, ir matydavau, kad aktyvių svajotojų genas dar neišnykęs. Pastebėjau, kad esperanto suveda išsilavinusius, geranoriškus, daug idėjų turinčius, nuoširdžius žmones. Kalbėdama apie knygą, vis sulaukiu klausimų, ar esperanto dar aktuali, ar ji nėra tik tarpukario, sovietmečio pomėgis. Manyčiau, kad esperanto įgauna naują kvėpavimą su jaunais žmonėmis, jie šia kalba bendrauja su visu pasauliu, leidžiama ir naujų knygų. Kalbos mokymuisi atsiranda naujų būdų, o su jais sklinda ir aktyvių svajotojų idėjos.

Po knygos „La lumo venas“ pristatymo Knygų mugėje, su šeima ir dalimi giminaičių

Man esperanto pirmiausia atvėrė daug naujo apie savus kraštus – Biržus, Kupiškį, buvo gera suprasti, kad smalsūs ir aktyvūs esperantininkai būrėsi ne tik Vilniuje ir Kaune. Apsidžiaugiau sužinojusi, kad garsus keliautojas Antanas Poška, kurio užrašus reikėjo skaityti studijuojant žurnalistiką, taip pat buvo esperantininkas. Didžiavausi skaitydama, kad esperantininkai dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, esperanto kalba pasakojo apie juos užsienio korespondentams. Galvoju, būtų labai įdomu pasiūlyti ekskursijų esperanto Lietuvoje keliais!

Mokytis šios kalbos man kol kas tiesiog žaidimas, bet manau, kad žaidimas pravers ateityje, kai vėl galėsime keliauti.
Esperantininkų bendruomenėms nepriklausau, bet man labai patinka jų pasiryžimas perduoti esperanto žinias moksleiviams, jaunimui.

Esperanto labai poetiška ausiai. Rašydama knygą, vieną iš skyrių pavadinau „La lumo venas“ („Ateina šviesa“). Jame veikėjas baigia savo kelionę, apmąsto patirtis ir susitaiko. Tos šviesos dabar visiems mums labai trūksta ir norisi, todėl ši frazė skamba kaip burtažodis, kartais ją mintyse pakartoju.

Rugilė Audenienė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/klementina-ir-juozas-babraviciai-su-esperanto-per-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ieva-judickyte-lazurkeviciene-daininga-ir-grazi-esperanto-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-jolanta-dudenaite-bulote-geriausios-atostogos-man-yra-su-esperanto

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-petraityte-esperanto-kalba-praturtino-mano-kalbini-isprusima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-visockas-esperanto-%E2%80%93-ne-tik-kalba-bet-ir-spalvingas-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zofija-baboniene-esperantininku-laiskai-man-buvo-idomus-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazina-taujanskaite-esperantininku-renginiai-primena-kad-gyventi-ir-dziaugtis-reikia-cia-ir-dabar
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/petras-stasiunas-esperanto-kalba-%E2%80%93-naujo-pazinimo-pagrindas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-simaitiene–svarbiausi-yra-sutiktieji-zmones