Romuva kviečia į skaitymus „Krivio Jauniaus pajauta: Romuvos tikėjimo tiesos“

Krivis Jonas Trinkūnas. V. Daraškevičius nuotr.

Kovo 23 d., šeštadienį, 11 val. Kaune, žinomo etnotapytojo Virginijaus Kašinsko dailės studijoje  (Draugystės g. 19, 4 įėjimas, II aukštas) vyks antrasis renginių rato „Krivio Jauniaus skaitymai“ renginys skirtas Jono Trinkūno 85 metų gimties ir 10 metų mirties metinėms – „Krivio Jauniaus pajauta: Romuvos tikėjimo tiesos“. Pranešimus skaitys ir įžvalgomis dalinsis Senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė, Romuvos vaidilė, etnomuzikologė Doc. dr. Dalia Urbonavičienė, etnotapytojas Virginijus Kašinskas.

2024-ųjų vasario 28 d. Kriviui Jauniui – Jonui Trinkūnui būtų suėję 85-eri. Pažymint šiuos metus Senovės baltų religinė bendrija Romuva ir įsuko senajai lietuvių pasaulėjautai ir religijai skirtą 8-ių paskaitų-skaitymų ratą, kuris buvo pradėtas Krivio Jauniaus Gimimo dieną – vasario 28-ąją renginiu „Jonas Trinkūnas – Krivis Jaunius prie Romuvos ištakų“  Lietuvos nacionaliniame kultūros centre.

„Rengiame aštuonis skaitymus įvairiuose Lietuvos miestuose. Tuose renginiuose dalinsimės Romuvos istorija, prisiminimais, pasakosime apie kalendorines ir šeimos šventes, nagrinėsime Romuvos tikėjimo tiesas, skaitysime ištraukas iš Krivio Jauniaus knygų. Kviečiame ateiti ir pabendrauti kartu su bendraminčiais, pasidalinti prisiminimais ir patyrimais“, – sako Krivio Jauniaus veiklos tęsėja Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vadovė – Krivė Inija Trinkūnienė.

„Vaidilė, doc. dr.  Dalia Urbanavičienė pristatys Romuvos tikėjimo tiesas, žiūrėsime dokumentinius filmus, nuotraukas, dalinsimės prisiminimais, skaitysime Krivio Jauniaus dienoraščių ir knygų ištraukas. Būsime erdvėje, apsupti dailininko, Romuvos garbės vaidilos Virginijaus Kašinsko paveikslų, sužinosime jų istorijas, – rašoma Romuvos išplatintame kvietime į šį renginį.

Jonas Trinkūnas – tautos dvasinių versmių iškėlėjas iš tautosakinio į senojo baltų tikėjimo lygmenį.

Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. 1967 m. jis su bendražygiais surengė pirmąją Rasos šventę Kernavėje, sukėlusią  galingą dainuojančios revoliucijos bangą.

Tik po trejeto metų atsikvošėję KGB agentai bandė ištrinti iš tautos atminties Kernavės Rasas, tačiau jau visuose Lietuvos kampeliuose suskambo folklorinių ir etnografinių ansamblių balsai, nušvito Rasos švenčių ugnys, Vėlinių liepsnelės, ėmė rastis kiti tautos gyvasčiai svarbūs ženklai.

J. Trinkūnas buvo vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų Ramuvos kūrėjų. Tautosakos tyrimai, žygiai per Lietuvos kaimus su šimtais studentų, užrašinėjančių gyvąją tautos kultūrą, jos dainas, giesmes ir papročius, pažadino iš sovietmečio letargo miego širdis ir  sielas tų, kurie save iki šiol vadina ramuviais ir žygeiviais.

Nuo 1969 iki 1973 m. J. Trinkūnas dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantu ir dėstytoju. 1973 metais J. Trinkūnas už politinę tautinę veiklą  iš Universiteto buvo pašalintas. Iki pat 1988 metų jam buvo uždrausta bet kokia tiriamoji mokslinė veikla ir darbas pagal specialybę.

Tuomet bemaž dviem dešimtmečiams jis pasišventė gyvosios lietuvių tautos tradicijos studijoms. Keliaudamas iš kaimo į kaimą ir talkindamas kaimo žmonėms įvairiausiuose darbuose jis nuolat įsiklausydavo į žmonių dainas, giesmes, padavimus, papročius ir tikėjimus.

Tai buvo nepakartojami, ypatingi universitetai, kurie iš Ramuvos tautosakininko išugdė tvirtą Romuvos tikėjimo išpažinėją tautosakinėje liaudies atmintyje atradusį gyvybe trykštančias tautos dvasines versmes ir iškėlusį jas į senojo baltų tikėjimo dvasinių ženklų lygmenį.

Kilus Sąjūdžiui Jonas Trinkūnas vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. 1990–1993 m. ėjo Kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjo pareigas. Nuo 1994 m. dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Sociologijos skyriaus moksliniu darbuotoju, Vilniaus Pedagoginiame Universitete dėstė etninę kultūrą.

1992 m. kartu su pasekėjais J. Trinkūnas įregistravo Romuvos religinę bendruomenę, kuri vėliau aprėpė visos Lietuvos bendruomenes ir tapo Senojo baltų tikėjimo religine bendrija, dažniausiai vadinama tiesiog Lietuvos Romuva. 1998 metais Vilniuje sušauktame Pasaulio etninių religijų kongrese (WCER) J. Trinkūnas buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku. 

2002 m. ant Gedimino kapo kalno Vilniuje,  J. Trinkūnas buvo įšvęstas į Romuvos Krivius ir gavo protėvių tikėjimo atgimimą simbolizuojantį dvasinį vardą Jaunius.

1997 m. J. Trinkūnas kartu su bendražygiu Venantu Mačiekumi už Ramuvos kultūrinio sąjūdžio veiklos organizavimą buvo apdovanoti Valstybine Jono Basanavičiaus premija.  2013 m. Valdovo Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Inija Trinkūnienė