Rita Miliūnaitė apie naujažodžius ir jų kūrimą

Jau antrus metus naujienų portalas www.manokraštas.lt rengia virtualią parodą, skirtą lietuvių kalbai. Praėjusiais metais prie daiktavardžio buvo derinamas veiksmažodis, šiemet – būdvardis. Parodai siunčiamuose darbuose prašome užrašyti ne tik įprastus būdvardžius, bet ir pabandyti sukurti savus žodžius – naujažodžius. O kad būtų aiškiau, kas tie naujažodžiai, kas juo gali kurti ir į ką reikėtų atsižvelgti juo kuriant kalbamės su Lietuvių kalbos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja habil. dr. Rita Miliūnaite.

Kadangi kalba pildosi naujais žodžiais, kas tų žodžių kūrėjai? Kalbininkai?

Daug naujų pastaraisiais metais sukurtų žodžių (greta tų, kurie pasiskolinti iš kitų kalbų) galima rasti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (https://ekalba.lt/naujazodziai). Jeigu panagrinėtume ten pateiktus iš įvairių šaltinių surinktus pavyzdžius, matytume, kad naujus žodžius kuria ir vartoja patys įvairiausi žmonės. Tai žiniasklaidininkai, rašytojai, vertėjai, įvairių sričių mokslininkai, mokiniai, studentai, politikai, verslininkai, menininkai, pramogininkai, visokie įtakdariai, o ir daugybė kitų viešai ir privačiai šnekančių ir rašančių žmonių. Žinoma, pasitaikytų ir vienas kitas kalbininkų sukurtas naujadaras. Ne visada įmanoma nustatyti tikrąją naujo žodžio autorystę, tai tiesiog naujoji tautosaka.

Kuriant naujus žodžius, į ką labiausiai atsižvelgiama?

Nauji žodžiai kuriami ne šiaip, iš niekur nieko, o su kokiu nors tikslu. Pirmiausia turime žinoti, kodėl ir kam reikia naujo žodžio. Gal atsirado naujas daiktas, reiškinys, kurį reikia pavadinti? Arba naujas dalykas vadinamas kokios kitos kalbos žodžiu, o mes norime jį įvardyti lietuviškai? Tokiais atvejais svarbu gerai suprasti, ką tas daiktas ar reiškinys reiškia, kokiomis ypatybėmis pasižymi, kad pavadinimas būtų kuo tikslesnis ir aiškesnis. Be to, reikia žiūrėti, kad toks žodis atitiktų lietuvių kalbos žodžių darybos dėsnius. Ypač tai svarbu įvairių sričių terminams – jie įeina į terminų sistemas.
Naujas žodis turi būti patogus vartoti (ne per ilgas, nesunkiai ištariamas) ir nekeliantis nereikalingų asociacijų, dviprasmybių.

Pavyzdžiui, svajojate turėti savo įmonę ar sukurti naują prekę – jiems reikia ir pavadinimų. Štai vienas studentas sukūrė stalo žaidimą ir sugalvojo jam pavadinimą „Meškakojis“. Mokinys iš Jokūbavo sukūrė pavadinimą „Kutenpėdis“ basakojų takui, kuriuo galima pasivaikščioti basomis ir pamasažuoti pėdas sveikatos labui.

Kita priežastis, kodėl prireikia naujo žodžio, yra noras parodyti savo požiūrį į kokį nors dalyką. Naujam žodžiui, taigi ir tam dalykui, galime suteikti juokingą, ironišką, maloninį, menkinamąjį ar net niekinamąjį atspalvį. Pavyzdžiui, Rugsėjo 1-ąją, kai mokiniai po vasaros grįžta į mokyklas nešini kardelių puokštėmis, kažkas juokais praminė kardónešiu.
Jeigu norime atkreipti dėmesį, nustebinti, pati kalba teikia įvairių galimybių sukurti tokį žodį, kurio lietuvių kalboje dar nėra buvę. Antai žmonės išeina pasižmonėti, o briedė ankstyvą pavasario rytą – pasižvėrėti. Kitąkart žodį galima sukurti ir ne pagal žodžių darybos taisykles, jeigu tai atitiks mūsų tikslą. Pavyzdžiui, jaunuolis savo rašomą poeziją pavadino justinezija (Justinas + poezija).

Tarkime, virtualios parodos dalyviai sukuria naujažodžių. Ką daryti, kad jie neliktų tik ant parodai pateikto piešinio ar nuotraukos?

Jeigu žodis sukurtas tikslingai, pavyzdžiui, naujam dalykui pavadinti arba kaip kokio skolinio atitikmuo, ir jis jau kur nors pavartotas (tarkim, socialiniuose tinkluose), galite atsiųsti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno rengėjoms. Duomenyno svetainėje, skyrelyje „Jūsų siūlymai“, reikia užpildyti nedidelę formą.

Kadaise žurnalas „Gimtoji kalba“ buvo įsivedęs skyrelį „Ieškokite žodžių“, kuriame buvo skelbiami naujai į lietuvių kalbą atėję skoliniai, ir skaitytojų buvo prašoma jiems sukurti lietuviškų atitikmenų. Kaip tik iš ten turime jau prigijusį lietuvišką pampersų atitikmenį sauskelnės, redakcijos išrinktą kaip geriausią iš daugelio pasiūlytųjų. Jeigu žodis taiklus, pagaulus, kartais užtenka tik truputį jį papopuliarinti, ir jis prigyja. Pavyzdžiui, taip vietoj svetimybės selfis prigijo asmenukė, kadaise mano kolegės „pagauta“ socialiniame tinkle.

Kaip sužinoti, ar jau tas žodis siūlytas, ar dar ne?

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne galima pasitikrinti dviejose vietose: arba atlikti paprastą paiešką, arba nueiti į minėtą skyrelį „Jūsų siūlymai“ ir jame atsidaryti sąrašą „Jūsų atsiųsti naujažodžiai“.

Kada naujažodis tampa lietuvių bendrinės kalbos žodžiu?

Dažniausiai tada, kai ne tik įsitvirtina vartosenoje, bet ir kodifikuojamas, t. y. įteisinamas raštu norminamuosiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ arba Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tvarkomame Lietuvos Respublikos Terminų banke. Bet kiekvienam žodžiui – sava istorija. Pasitaiko ir tokių, kurie nepatenka į žodynus, nors būna taisyklingi ir kitais atžvilgiais bendrinei kalbai tinkami, bet jie siaurai vartojami, labai specifiški. Pavyzdžiui, naujadaras verktinis („kas verkšlena šaukiamas į kariuomenę ir nori nuo jos išsisukti“) kol kas yra tik mūsų duomenyne. Į žodynus jis greičiausiai nepateks, nes kažin ar po kiek laiko bebūtų reikalingas, nors šiandien yra žmonių atpažįstamas, taisyklingas ir unikalus.

Kelias į bendrinę kalbą nebūtinai yra greitas – jis gali trukti ir dešimtmetį ar daugiau, kol žodis paplis visuomenėje ir bus visuotinai pripažįstamas. Laikas parodo, ar naujas žodis žmonėms reikalingas, ar lieka tik kurio nors laikotarpio ženklu.

Kas svarbiau: naujo žodžio įsitvirtinimas šnekamojoje kalboje ar jo pripažinimas?

Naujo žodžio įsitvirtinimas šnekamojoje kalboje jau ir yra to žodžio pripažinimas. Kitas dalykas – ar jis tinkamas bendrinei kalbai. Jeigu kalbininkai iš kelių variantų atrenka, jų manymu, tinkamiausią žodį ir teikia vartoti bendrinėje kalboje, dar nebūtinai reiškia, kad kaip tik tas žodis žmonių bus pripažintas. Todėl reikia gebėti numatyti, nujausti, kokia naujo žodžio perspektyva, ir stengtis suderinti visuomenės poreikius su kalbos galimybėmis.

Kas nutinka tiems žodžiams, kurių VLKK nepatvirtina?

Būna labai įvairiai. VLKK rūpinasi tik bendrinės lietuvių kalbos normomis, o pati lietuvių kalba aprėpia juk nepalyginti daugiau. Daugybė žodžių būdingi tik kurioms nors tarmėms ar atskiroms žmonių grupėms, kurias sieja profesija, išsilavinimas, amžius ir panašūs požymiai. Ten tie žodžiai puikiausiai gyvena savo gyvenimą. Tiesa, kartais nutinka, kaip ir minėjau, kad iš bendrinei kalbai siūlomų žodžių VLKK nutaria patvirtinti vieną variantą, o žmonės pasirenka kitą. Tada VLKK savo sprendimus peržiūri, patikslina. Taip atsitiko su žodžiu dūzgės („dažniausiai oficialaus renginio tęsinys linksminantis neoficialioje aplinkoje“), kuris žmonių pasiūlytas kaip skolinio afterpertis atitikmuo. Kalbininkams dūzgės iš pradžių pasirodė juokingos, neprigysiančios, bet žmonės šį žodį pasigavo ir šiandien puikiausiai vartoja.

Paminėjote, kad www.ekalba.lt Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne galima pasitikrinti, ar sugalvotas žodis jau anksčiau kažkieno buvo sukurtas, ar nėra užfiksuotas, o ką dar iš jo galima sužinoti, kaip juo naudotis?

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne galima pasižiūrėti, ką ten pateiktas naujažodis reiškia, kur ir kaip jis vartojamas. Jeigu tai skolinys – iš kurios kalbos atėjęs, ar turi lietuviškų atitikmenų. Stengiamės rasti tokių pavyzdžių, kurie rodytų kuo ankstesnę ir kuo įvairesnę žodžio vartoseną, nes svarbu žinoti, kokiu metu naujažodis jau buvo mūsų kalboje. Svarbu ir kontekstas, iš kurio nustatome, ką žodis reiškia. Tik, žinoma, ne visada lengva tai padaryti. Kaip naudotis šiuo ištekliumi, galima pasiskaityti pačioje duomenyno svetainėje pateiktuose paaiškinimuose arba, jei kas neaišku, parašyti rengėjoms laišką.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė