Renata Rudienė: ateityje bibliotekos bus dinamiškesnės nei bet kada anksčiau

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė. Nuotr. autorius Tadas Žalionis

Spalio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka atšventė savo veiklos 105-metį. Vikipedijos informacija skelbia, kad bibliotekos įsteigimo iniciatorius buvo 1919 m. Klaipėdoje įkurta Liaudies švietimo sąjunga ir 1920 m. dabartinės Herkaus Manto gatvės 20 name biblioteka atidaryta. Steigiant biblioteką pagrindinę fondo dalį sudarė apie 500 knygų iš Rotušės bibliotekos bei apie 3 000 Johano Zembrickio (Johannes Sembritzki) knygų kolekcijos. Pirmasis bibliotekos vadovas – filosofijos mokslų daktaras, kultūrinių renginių organizatorius, Goethe‘s draugijos narys, Klaipėdos krašto muziejaus draugijos narys Georgas Kempas (Georg Kemp). Jis bibliotekai vadovavo apie penkerius metus.  Kaip rašoma bibliotekos šimtmečiui skirtame leidinyje „Klaipėdos miesto viešoji biblioteka. 100 istorijos faktų (1920–2020)“, 1926–1927 m. bibliotekai išlaikyti Klaipėdos magistratas skyrė 63 000 Lt, iš kurių 36 000 Lt – algoms mokėti. 1931 m. bibliotekoje įsteigtas atskiras lietuviškų knygų fondas, kurį sudarė apie 3 000 leidinių, pradėta prenumeruoti lietuviška periodinė spauda.“

2018 m. grupė intelektualų kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės viešąją biblioteką, pristatydami iniciatyvą bibliotekai suteikti garsaus filosofo Imanuelio Kanto vardą. Istorinę medžiagą savo idėjai pagrįsti rinkę iniciatoriai pabrėžė, kad XVII a. Mėmelyje gyveno trys I. Kanto šeimos kartos – proseneliai, seneliai, tėvai ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje Šv. Jono bažnyčioje, šiame krašte buvo ir palaidoti. 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr.T2-274 patvirtintas naujas bibliotekos pavadinimas – Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka.

Apie šiandieninę Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos veiklą, iššūkius kalbamės su jos direktore Renata Rudiene.

Per pastarąjį dešimtmetį į mūsų gyvenimą įsiveržė išmaniosios technologijos. Informaciją renka ir neretai rengia dirbtinis intelektas. Kaip šių technologijų įsiveržimas keičia bibliotekų veiklą?

Kaip matome dirbtinis intelektas vis labiau įsiskverbia į įvairias kasdienio gyvenimo sritis – finansų, laiko planavimo, sveikatos, švietimo ar politikos – ir jas transformuoja. Ne išimtis ir bibliotekos. Istoriškai bibliotekos visada buvo skirtos prieigai prie informacijos, ir tų žinių teikėjai visuomet buvo bibliotekininkai. Realybė pasikeitusi, šiandien žinios lengvai prieinamos, bet susiduriama su nauju iššūkiu – informaciniu raštingumu. Tai yra žmonių gebėjimu identifikuoti, vertinti, etiškai bei atsakingai naudoti informaciją iš įvairių šaltinių. Bibliotekinį darbą, pavyzdžiui, bibliografinius įrašus, aprašus ar gyventojų užklausas gali atlikti dirbtinio intelekto įrankiai. Todėl keičiantis bibliotekų paskirčiai, keičiasi ir bibliotekininkų vaidmuo. Bibliotekininkai jausdami socialinę atsakomybę, aktyviai gilinasi į vartotojų kultūrinius poreikius ir kuria naujas veiklos strategijas, organizuoja medijų ir informacinio raštingumo mokymus gyventojams.

Pasak dirbtinio intelekto, bibliotekų ateitis yra hibridinė, technologiškai išmani, bet kartu ir bendruomeniška. Iš tikrųjų, bibliotekų bendruomenės paslaugų funkcija tapo labai svarbi,  o gal net svarbesnė negu žinių suteikėjų darbas. Bibliotekose išryškėja aktuali „žmogaus žmogui“ pozicija, skaitytojams reikia jausmo, kūrybinių sprendimų ar elementaraus žmogiško pokalbio.  Taigi neretai bibliotekininkai atlieka ir socialinio darbuotojo, psichologo ar mokytojo funkcijas. Pastebimas spartus bibliotekos judėjimas nuo žinių ir informacijos infrastruktūros link socialinės infrastruktūros, leidžiančios palaikyti ryšį tarp žmonių. Bendruomeniškai dirbdami vieni su kitais esame stipresni.

Ryškiausi Jūsų vadovaujamos bibliotekos pokyčiai?

Be abejo, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka dalyvauja ir technologiniuose pokyčiuose. Ryškiausiu šių metų darbu įvardinčiau veiklas, susijusias su kultūros turinio skaitmeninimo projektu „VR‘Kantu: Klaipėdos istorija kitu kampu“. Šio projekto tikslas – sukurti inovatyvią skaitmeninę patirtį, audiovizualinę virtualios realybės ekskursiją, kuri pateiktų Klaipėdos miesto istoriją ir architektūrą, padidinant istorinio turinio prieinamumą ir įtraukiamumą. Šiuo metu yra kuriama virtualios realybės ekskursija po Klaipėdą, galutiniu rezultatu džiaugsimės kitais metais.

Dirbtinio intelekto aktyvesnis naudojimas didina ir skaitmenizacijos poreikį. Kuo skaitmenizacija naudinga Jūsų bibliotekai? O gal ji kelia bibliotekų išlikimo grėsmę?

Bibliotekos turi ilgą gyvavimo istoriją, prisitaikiusią prie visų istorinių, ekonominių, politinių išraiškų, todėl šiandien drąsu manyti, kad technologinė pažanga jas galėtų naikinti, o ne atvirkščiai – tobulinti.

Dirbtinio intelekto įrankiai ir kitos pažangios technologijos yra labai svarbios skaitmeninant bibliotekos dokumentus, fiziškai saugant ir suteikiant prieigą prie retų istorinių tekstų, knygų ar spaudos. Skaitmenizacija svarbi išlaikant kultūros paveldą, o kartu ir modernizuojant paslaugas. Ji gelbėja išvaduojant bibliotekininkus nuo rutininio darbo, taip bibliotekininkai gali daugiau dėmesio skirti vartotojams. Nepamirškime ir tvarumo idėjos – mažėja poreikis spausdinti dokumentus, taupomi fiziniai ištekliai. Skaitmeninių kultūros paslaugų prieinamumo didinimas yra mūsų kasdieninis siekis, nes skaitmeninio turinio kūrimas plečia bibliotekos paslaugų prieinamumą 24 val. per parą 7 dienas per savaitę. Bibliotekoje esame sukūrę ir sistemingai atnaujiname skaitmenines duomenų bazes: Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės, Virtuali Klaipėdos krašto dailės galerija, Klaipėdos krašto freskos ir vitražai, virtualių pasakojimų portalas „Gyvoji kraštotyra“, transliuoja renginius YouTube kanale bei socialiniuose tinkluose ir ateityje planuojame įrengti bendruomeninę viešų transliacijų studiją, kurioje būtų kalbama klaipėdiečiams aktualiomis temomis.

Buvo laikai, kai bibliotekos apgailestaudavo, kad nepakanka lėšų laikraščiams ir žurnalams užprenumeruoti, naujoms knygoms įsigyti. Galbūt ši situacija pagerėjo? Kaip pasikeitė bibliotekų finansinė padėtis, palyginti su buvusia prieš, tarkime, penkerius metus?

LR kultūros ministerijos skiriamas finansavimas bibliotekų fondams formuoti yra stabilus, 2021 m. lėšos buvo padidintos, tačiau ir leidinių kainos kasmet auga. Už tą pačią sumą galima nupirkti daug mažiau knygų negu prieš penkerius metus. Taigi aprūpinimas naujomis knygomis prastėja. O Klaipėdoje yra ir dar viena problema – didinti fondo apimtį galime ribotai dėl bibliotekų erdvių stokos. Beje, per penkerius metus pasikeitė ir žmonių poreikiai. Visame pasaulyje intensyviai naudojamos garsinės knygos, tačiau Lietuvoje dėl nesutvarkytos įstatyminės bazės bibliotekos panaudai taip populiarių garsinių knygų skaitytojams išduoti negali, išskyrus asmenis su negalia.

Netrumpą laiką, kitiems kultūros darbuotojams didinant atlyginimus, bibliotekininkai likdavo, galima sakyti, paskutiniai. Jų atlyginimai būdavo mažesni nei kitų kultūros darbuotojų. Gal situacija kiek pasikeitė?

Mano nuomone, tarp visų kultūros darbuotojų, ir bibliotekininkų, didelės atlyginimų atskirties nėra, tačiau ar jie pakankami, kitas klausimas. Jau keleri metai Kultūros ministerija yra užsibrėžusi tikslą algas kultūros sektoriuje didinti iki šalies atlyginimo vidurkio ir kasmet rekomenduoja didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus nuo 5 iki 10 proc., tačiau infliacija viską sulygina, ir priartėjimas iki šalies atlyginimo vidurkio vis lieka siekiu.

Nuo ko priklauso bibliotekos finansavimas: nuo savivaldybės tarybos sprendimų ar centrinės valdžios?

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka yra biudžetinė įstaiga, todėl finansavimą skiria savininkas –  Klaipėdos miesto savivaldybė. Iš dalies  knygoms ir kitiems dokumentams metinį finansavimą skiria LR Kultūros ministerija. Kiti bibliotekos veiklų finansavimo šaltiniai – nacionaliniai ar ES projektiniai fondai.

Pastaruoju metu kultūroje daug projektinės veiklos. Ką manote apie šį barą? Gal galite pateikti vieną – kitą pavyzdį ir pasidalyti, kaip jis pakeitė biblioteką, jos veiklą?

2025-ieji metai derlingi projektine veikla, gautas finansavimas aštuoniems projektams.

Vieni jų yra tęstiniai, kiti su naujomis perspektyvomis. Ypatingai svarbus projektas „Negalios įkvėpti, sociokultūrinio tinklo kūrimas“, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos. Biblioteka siekia žmonių su negalia teisių užtikrinimo ir diskriminacijos mažinimo, kuria sociokultūrinį tinklą, kaip priemonę, skatinančią neįgaliųjų asmenų kultūrinį ir visuomeninį veiklumą. Keleri metai organizuojame konferencijas, kuriose palaikomas aktyvus bendradarbiavimas tarp asmenis su negalia telkiančių institucijų, išsakomos problemos, sudaromos sąlygos žmonėms dalyvauti kūrybinėse veiklose.

Jau antrus metus organizavome Filosofinės minties festivalį „Kanto dienos Klaipėdoje“ ir tarptautinį dailininkų plenerą. Projektai, susiję su pasaulyje garsaus mąstytojo Imanuelio Kanto vardu, mums ypatingai svarbūs. Bibliotekai suteiktas I. Kanto vardas pridavė daugiau institucinio reprezentacinio svorio ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Filosofinės minties festivalyje skatiname viešas diskusijas įvairiais filosofinių idėjų aspektais, aktyviname skirtingų organizacijų bendradarbiavimą įprasminant filosofo atminimą, skleidžiant žinią apie lietuviškas filosofo šaknis, jo protėvių gyvenamąją aplinką ir kultūrinį foną.

Trečioji svarbi kryptis – Melnragės bibliotekoje įgyvendinama mėlynosios bibliotekos koncepcija, aplinkosauginiai projektai, susiję su Baltijos jūros tarša, prevencija ir bioįvairovės iššūkiais.

Kokią bibliotekos veiklos dalį šiandien sudaro jos pirminė paskirtis – žmonijos atminties saugojimas ir jos skleidimas?

Bibliotekos instituciškai gyvuoja tūkstančius metų ir natūralu, jog pirminė jos paskirtis ir  misija išsiplėtė bei plečiasi nuolat. Galima sakyti, jog bibliotekos yra gyvas organizmas, kuris derinasi prie žmonių, prie nuolat kintančių visuomenės poreikių ir naujų technologijų. Ir šiandien bibliotekos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį išsaugant vietos istoriją ir kultūros paveldą, saugo nuotraukų, laikraščių, žodinių istorijų ir kitos medžiagos, dokumentuojančios bendruomenės istoriją, archyvus. Daugelis bibliotekų taip pat skaitmenina šias kolekcijas, kad jos būtų prieinamos pasaulinei auditorijai. Be to, bibliotekininkai dažnai padeda atlikti genealoginius tyrimus, pagelbėdami asmenims atsekti savo šeimos istoriją.

Aš manau, jog ateityje bibliotekos bus dinamiškesnės nei bet kada anksčiau, tarnaudamos kaip švietimo, inovacijų ir socialinių ryšių centrai. To ir linkiu visai bibliotekų bendruomenei.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė