Reikia mokytis meilės ir pagarbos Žemei

„Žemės dienos“ proga Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje svečiavosi Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskas, su kuriuo susitiko programos „Tu ir aš – kartu mes galia“ dalyviai. Visas praleistas laikas buvo labai turiningas, sužinojome apie savanorystės tradicijas kai kuriose užsienio šalyse ir apie tai, ko įprastomis aplinkybėmis nesužinotume. Ne vienas mūsų turbūt būtų labai laimingas turėdamas galimybę pamatyti, tarkim, dinozaurą. O tai yra įmanoma, nors netiesiogiai, bet jų palikuonių pilnas pasaulis. Miesto parkuose sklandantys balandžiai, gyvūnai, slampinėjantys po Lietuvos miškus – visa tai – dinozaurų palikuonys.

Bet kad ir kaip džiaugtumėmės sava Žeme, mes nemokame, nesugebame, o gal net nenorime išmokti jos gerbti ir saugoti. Šiukšles mėtome ten, kur papuola, nors aplink pilna konteinerių ir šiukšliadėžių, vietoj dviračio renkamės automobilį, kurio išmetamosios dujos teršia aplinką ir skatina klimato atšilimą. Tiksliau tariant, patys sau kasame duobę. Pamažu atkuriame tokį klimatą, koks buvo – netinkamas organizmams gyventi ir vystytis. Ir to nesuprasime, kol pasieksime kritinę ribą. Užtenka ištirpti amžinajam įšalui Antarktyje, tada Žemė apvirstų aukštyn kojom, o mūsų nebeliktų. Visa tai labai rūpi ekologui E. Paplauskui ir savo šiuo savo nerimu pasidalino su mumis.

O dabar šiek tiek apie savanorystę. Iš pradžių teko kiek nusivilti, nes sužinojome, jog savanoriauti šioje srityje perspektyvų kol kas nėra itin daug, yra per didelė atsakomybė. Nors po kelerių metu, kai būsime pilnamečiai, patys už save atsakingi, galėsime drąsiai žengti platų žingsnį į šį savanorystės vandenyną.

 Greta Šmaižytė