Prieš karą Vilnius turėjo dar vieną svarbų savo identiteto objektą (išskirtinį savo ženklą), taip pat gerai žinomą, kaip Gedimino pilies bokštas, Trys kryžiai ar Aušros vartai. Šnipiškių Jėzaus koplyčia visą laiką mums buvo pergalės prieš Maskvos DK kariuomenę 1655–1661 metų kare simbolis, paminklas žuvusiems Vilniaus gynėjams.
1655 metų rugpjūčio 5 dieną įvyko mūšis prie Žaliojo tilto per Nerį. Žuvo apie 2000 gynėjų, kurie visą dieną išlaikė tiltą ir sudarė sąlygas atsitraukti Vilniaus gyventojams, LDK Etmonui Jonušui Radvilai su kariuomenės branduoliu ir vėliavomis. Gal jau atėjo laikas, kai galime nebijoti ir atstatyti sovietų nugriautą paminklą?
Greitai bus treji metai, kai išleista Kęstučio Girdzijausko knyga „Koplyčios paslaptis“, kurioje autorius sudėjo visus žinomus faktus apie koplyčią. Šnipiškiečių namų bendruomenė palaikė iniciatyvą atstatyti Jėzaus koplyčią prie Žaliojo tilto, tikimasi plataus Vilniaus miesto visuomenes palaikymo. Su rašytoju Kęstučiu Girdzijausku kalbamės apie šį sunaikintą, bet Vilniui svarbų objektą – Šnipiškių Jėzaus koplyčią.
Kas ir kodėl pastatė Šnipiškių koplyčią?
Išvadavimui iš Maskvos okupacijos atminti 1661 metais vyskupas Bialozoras pavedė Vilniaus katedros kapitulai nedelsiant pasirūpinti Vilniaus Kalvarijų steigimu. Steigti pirmąją Kryžiaus kelio stotį prie Neries, ant Šnipiškių kalvelės, sumanyta kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš Maskvos kariuomenę 1655–1661 metų kare. Vėliau, 1720 metais, buvo pastatyta mūrinė, klasikinio stiliaus koplyčia.
Kodėl okupantams po karo buvo taip svarbu sunaikinti mūsų Nepriklausomybės simbolius?
Ankstyvą 1950 m. gegužės 30 dienos rytą Vilnių pažadino sprogimai. Sovietų valdžios nurodymu Trys Kryžiai buvo susprogdinti ir paliktos gulėti jų išdraskytas liekanas. Paminklas atstatytas 1989 m. pagal architekto Henriko Kęstučio Šilgalio (1944–2007) projektą.
Kodėl sovietai nugriovė Trijų Kryžių paminklą? Tai buvo vienas pagrindinių, iš toli matomų Vilniaus simbolių, akivaizdžiai rodančių, kam priklauso miestas. Nuo pat XIX amžiaus carinė Rusijos valdžia neleido statyti paminklo (nuo 1636 metų stovėjo mediniai kryžiai, įamžinantys 1333 metais nužudytų 14 pranciškonų vienuolių atminimą). Tik 1915 metais vokiečių okupacinė valdžia leido statyti naują Trijų Kryžių paminklą.
Pasirūpinkime, kad ateinančios kartos žinotų šią Lietuvos istorijos dalelytę, kad nebūtų pasiektas koplyčios nugriovimo tikslas – ištrinti dalį mūsų istorijos. Šventa vieta tuščia nebūna. Mes turime ją vėl užpildyti ir išsaugoti mūsų vaikams. Atstatykime Šnipiškių Jėzaus koplyčią!
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė
Butinai prisidesiu..Mano propropro..prosenelis Povilas is Ringuvenu Marcinkevicius h.Gulbe 1650 buvo Vilniaus miesto pavaivadis, o nuo 1655tuju-Vilniaus miesto karo komendantas.