Ramutė Raudonikienė: esperanto kalba mano gyvenime buvo ištisas gražus entuziastingas etapas

Apie esperanto kalbą išgirdau dar vaikystėje iš Tėčio, mokytojo. Jis nemokėjo tos kalbos, tačiau pasakojo, kad yra tokia dirbtinė kalba ir kaip būtų gerai, kad ta kalba galėtų susikalbėti viso pasaulio žmonės. Paskui buvo karas, gūdūs pokario metai, mokykloje mokėmės rusų kalbos, šiek tiek pamokų buvo skirta užsienio ir (šiandien, man atrodo, būtų labai reikalinga) lotynų kalboms. Studijos Vilniaus universiteto filologijos fakultete sustiprino mokykloje įgytas žinias, pramokau ir kitų kalbų. Vėl prisiminiau esperanto kalbą jau dirbdama Kaune prieš Pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį Maskvoje 1957 m. Užsienio literatūros knygyne radau rusų kalba festivalio dalyviams skirtą brošiūrėlę apie esperanto kalbą, prarijau ją, bet, sužlugus viltims patekti į festivalį, viskas vėl pasimiršo. Tiesa, kartkartėmis vėl prisimindavau esperanto – į rankas pateko 1959 m. išleistas I. Cieškos „Esperanto kalbos vadovėlis“, įdomu būdavo jį pavartyti ir rasti daug panašių šaknų žodžių iš jau žinomų kalbų.

Po daugelio metų – jau 1985 m., sekdama sesės Danutės Vidrinskienės pavyzdžiu, rimtai susidomėjau esperanto kalba ir nuėjau į kursus, kuriuose dėstė šviesaus atminimo Erikas Laiconas. Čia ne tik mokėmės, bet ir mūsų Mokytojo padedami radome bendraminčių kitose šalyse, bandėme susirašinėti, prenumeravome įvairų šalių E spaudą. Sekėsi neblogai, tai apėmė toks „šišas“, kad ir dienoraštį rašiau esperantiškai, ir puoliau šturmuoti grožinę literatūrą… Pirmoji esperanto kalba perskaityta knyga – 480 psl. Bruno Apitz „Nuda inter lupoj“. Iš pradžių naudojausi žodynu, o paskui viskas aiškėjo ir be jo, knygą ryte prarijau. Taip vieną po kitos perskaičiau visas Č. Nemere knygas, susirašinėjau su keletu bendraminčių iš Estijos, Suomijos, Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos, Baltarusijos, Prancūzijos…

Baigusi kursus aktyviau įsitraukiau į Kauno esperantininkų veiklą. Pats pirmas rimčiausias „egzaminas“ – užduotis esperantiškai papasakoti įspūdžius iš kelionės po tuometinę Jugoslaviją. Tris naktis, atidėjusi į šalį savo studentų darbus, kūriau „šedevrą“… Nežinau, kiek jis ten buvo pavykęs, bet mačiau, kad į pasakojimo pabaigą kai kas jau ir žiovavo…

Nepamirštama pažintis 1988 m. Balstogėje su šviesaus atminimo Ewa Bondar, kuri ne tik paskatino mane „nepaleisti“ šios veiklos, bet ir su meile dovanojo man vieną iš savo turimų vertingų knygų – „CSEH – KURSO. Gvidilo por kursgvidantoj“. Šia knyga vadovavausi mokydama esperanto kalbos pagrindų savo mokyklos mini E būrelio narius. Vėliau dalyvavau BET renginiuose, teko esperanto kalba vesti keletą ekskursijų po Kauną, dalyvauti saviveikloje, vesti koncertą , mokyti lietuvių kalbos pagrindų iš kitų šalių atvykusius į Kauną esperantininkus. Esu išvertusi į esperanto kalbą lietuvių liaudies dainų šviesaus atminimo dainininkei esperantininkei Teresei Chmieliauskaitei, kuri, beje, buvo subūrusi kurį laiką veikusį kvartetą (Erikas Laiconas, Teresė Chmieliauskaitė, Arimantas Račkauskas ir aš), dainavusį esperantiškai. O esperantiškų dainų (originalių ir verstų iš kitų kalbų) turiu prisirašiusi visą knygelę…

Vėliau, jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir suintensyvėjus mano gidavimo veiklai, teko persijungti į „kitą registrą“ – italų kalbą. Jau negalėjau skirti tiek laiko E veiklai, tačiau ryšių nenutraukiau – ir dabar skaitau literatūrą, domiuosi esperantininkų veikla, dalyvauju „Zamenhofo dienų“ renginiuose.

Įdomus atvejis buvo 2005 m. vasarą, kai Vilniuje vyko tarptautinis esperanto kongresas. Turėjau vesti ekskursiją po Kauną grupelei italų esperantininkų. Pasikartojau jau gerokai primirštą medžiagą, sutikau juos, prisistačiau, ėmiau pasakoti esperantiškai…Mačiau, kad damos mirksi akimis, o joms kažką itališkai aiškina brandus vyras. Priėjęs prie manęs jis paprašė kalbėti su pauzėmis, kad jis spėtų išversti į italų kalbą esperantiškai nesuprantančioms žmonoms… Ekskursiją teko tęsti itališkai…

Dar vienas atvejis – 2021 m. pavasarį. Laukdama autobuso pamačiau merginą, ant kurios marškinėlių buvo E žvaigždė ir užrašas „Esperanto“. Pasveikinau ją esperantiškai ir paklausiau, iš kur ji. Mergina sumirksėjo akimis, nusisuko ir nuėjo… Matyt, buvo įsigijusi marškinėlius, kurių užrašo ir ženklo pati nesuprato…

Taigi esperanto kalba mano gyvenime buvo ištisas gražus entuziastingas etapas, praplėtęs mano akiratį, suvedęs su įdomiais žmonėmis, kalba, dar ir dabar padedanti lengviau susivokti mokantis kitų užsienio kalbų, kalba, kuri taip nelengvai veržiasi į pasaulį turėdama viltį atlikti kilnią misiją – tapti kalbos raktu, atrakinančiu visas duris. Tokią viltį turiu ir aš. Todėl ir mano mėgstamiausias esperantiškas posakis-palinkėjimas – „Vivu, la verda stel‘!“

Ramutė Raudonikienė
Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/migle-spirikaviciute-mane-sudomino-pasaulines-kalbos-ideja

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/trumpa-informacija-apie-56-asias-baltijos-esperantininku-dienas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/darius-kubilius-gyvenimas-tapo-turiningesnis

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/terese-spukaite-esperantines-praeities-nuotrupos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-novikova-i-esperantininku-veikla-atvede-atsitiktinumas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazvydas-jurgelevicius-bendraudamas-esperanto-kalba-su-pasnekovu-visada-busi-tame-paciame-lygyje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-vetiene-tai-buvo-malonus-ir-idomus-darbas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/anastazija-janusoniene-esperanto-%E2%80%93-tai-nacionalinio-ir-europinio-nematerialaus-kulturinio-paveldo-dalis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/andrius-grinbergas-kelione-i-esperanto-sali-yra-be-galo-idomi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marijus-dilba-buvo-nuostabu-susirasineti-su-visu-pasauliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danute-regina-geniene-matematika-ir-esperanto-%E2%80%93-mano-dvi-drauges

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/birute-korsakaite-slivinskiene–viliuosi-kad-kazkas-liko-ju-galvose-ir-sirdyse
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/loreta-sukaityte-esperanto-kalba-man-padejo-susirasti-draugu-is-pasaulio
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-railaite-siciune-bukime-vilties-saulemis!-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigitas-sidaravicius-esperanto-kalba-neleidzia-tapti-standartiniu-pilieciu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vladimir-zuromskij-esperanto-kalba-atvere-keliones-dviraciu-ir-padejo-surasti-spiritizmo-religija-bei-naturizma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/diemante-aniciene-jei-%E2%80%9Euzsikretei%E2%80%9C-esperanto-susergi-visam–gyvenimui
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-ambrasas-trumpas-bet-ispudingas-mano-esperantiskas-kelias