Prudnikovas apie savo režisuotą operą vaikams „Batuotas katinas“

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Muzeotekoje, kovo 22 d. 13 val. įvyks operos vaikams „Batuotas katinas“ (pagal Charles Perrault pasaką) premjera. Tai – žymaus Lietuvos operos solisto, profesoriaus Vladimiro Prudnikovo inicijuotas kūrybinis projektas, kuriame publika galės išgirsti profesoriaus ugdomą talentingą jaunąją operos solistų kartą.

Batuoto katino personažas gyvas kone kiekvieno atmintyje, tačiau pats pasakos siužetas neretam jau kiek prisimiršęs. Malūnininkas paliko savo sūnums malūną, asilą ir katiną. Jaunėlis, gavęs katiną, labai nusiminė, tačiau šis patikino esąs geresnis laimikis nei atrodo. „Tai – linksma ir pamokanti istorija apie sumanumą, drąsą bei tai, kaip gudrumas kartais gali nulemti likimą“, – teigia V. Prudnikovas.

Su libreto autoriumi, operos režisieriumi ir net renginio sklaidos vaizdams naudotų piešinių autoriumi V. Prudnikovu kalbamės apie proceso iššūkius ir džiaugsmus, pasakas ir tikrovę. Susitinkame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rūmuose. Šeštadienis, šildo pavasarinė saulutė. Kol jaunieji solistai velkasi sceninius kostiumus, mankština balsą prieš repeticiją, V. Prudnikovas mielai atsako į kelis klausimus.  

Operos „Batuotas katinas“ premjeros vyks kovo 18 d. Lietuvos mokslų akademijos rūmuose ir kovo 22 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Kodėl „Batuotas katinas“, kodėl jis vis dar aktualus?

Ši pasaka aktuali visada. Reikia turėti draugų, jais pasitikėti, turėti viltį ir viskas klostysis gerai. Reikia turėti vaikiško pasaulio savyje. Siužetas visiškai nepakeistas – absoliučiai pagal Charles Perault. Jis yra pasakų genijus. Tai – viena žinomiausių pasakų.

Operoje skambės kompozitorių Jean-Baptiste Weckerlin bei W. Pier Luigi Niko muzika. Kaip pasirinkote kompozitorius? Kaip vyko kūrybinis procesas?

Weckerlino muzika melodinga, labai suprantama. Weckerlinas yra romantikas, bet jis yra panaudojęs ir barokinės muzikos stilių.

Atrinkau vokalines dainas, fortepijoninius, orkestrinius kūrinius ir panaudojau šiame projekte. Vėliau parašytas libretas ir pasirinkta muzika, kuri atitiktų personažų charakterius. Raganiaus daina, vaikų choro scena, finalinė scena ir kai kurie duetai buvo specialiai parašyti šiai operai. Naktimis nemiegojau, iki šiol nemiegu. Vis susapnuodavau naujų minčių, skambesių, tekstų. Libretas – daug darbo, kažką susapnuoji, užrašai greitai ryte. Vietoj gongų ateityje bus katinų morčiaus garsai (praneša visiems solistams).  

Kokybiškų vaikiškų operų trūksta, o tokia muzika lavina. Tai – opera vaikams ir ne tik… Spektaklis skirtas šeimoms, visiems turėtų būti įdomu. Siužetas turėtų būti suprantamas vaikams nuo 3–4 metų, bet net ir mažesni gali sudalyvauti ir tikrai patirti gerų emocijų. Bus daug siurprizų, bet jų neišduosiu. Bus ir švelnių pagąsdinimų, visko bus.

Kaip pavyko suburti pastatymo komandą, kaip kūrėte vizualinę dalį?

Butaforijos kostiumėliai, anturažas – bene absoliučiai visi aktoriai tuo rūpinasi.

Iš pradžių buvo sunku, nes medžiaga tuo pat metu ir paprasta, ir sudėtinga, reikia daug teksto išmokti ir gerai vaidmenis paruošti. Jau galvojau atsisakyti, bet įsivažiavome, matot, patys šeštadienį–sekmadienį ateina. Daug kam padėjo įsijausi muzika, yra čia nemažai aktorinių uždavinių. Džiaugiuosi, kad žmonės save atranda, atranda savyje balso technikos ir emocinių spalvų. Dainas mes vadiname arijomis – yra jų ir labai sudėtingų: plataus diapazono.

Kuo šis projektas svarbus patiems jauniesiems solistams?

Praktikos iki pat gyvenimo pabaigos trūksta (juokiasi), bet labiausiai jaunystėje. Dažniausiai reikia patyrusių pedagogų pagalbos. Su tokiais projektais mes prisidedame prie akademijos operos studijos – prie vaidybos, elgesio scenoje lavinimo. Stengiamės perduoti viską, ką patys esame atradę.

Jauni atlikėjai gauna pradmenų studijose, bet štai būtent vaikiškas spektaklis leidžia paišdykauti, pajausti malonumą vaidinti scenoje. Kartais studijuojant imamasi labai sudėtingų veikalų. Čia jie gauna dovaną, kokią retai pavyksta gauti – praktiką: gyvas bendravimas su žiūrovais, savęs pažinimas.

Mes nuolat organizuojame koncertus, kitus projektus. Viskas tam, kad jaunas žmogus dažniau pabūtų scenoje. Koncerto metu, kai matai publiką, kamerų ir fotoaparatų objektyvus, nerviukas atsiranda, tad labai svarbu prie to priprasti. Operą kuriame pirmą kartą.

Šiame pastatyme lavinama daug įgūdžių. Pirmiausia, medžiagos įsisavinimas, mokėjimas dainuoti ansamblyje, judėti, atlikti mizanscenas, ir net paprasčiausiai užsidėti peruką. Tai – labai reikalinga praktika jauniems žmonėms, formuoja rimtą požiūrį į darbą, į pasiruošimą. Čia yra didelis pliusas.

Premjerose jauniesiems solistams pritars fortepijonas: su dainininkais partijas ruošia pianistės profesorė Nijolė Ralytė ir Milda Umbrusevičiūtė. O ar yra planuojama įtraukti kitų instrumentų?

Dar bus leidžiami įrašai, kur bus girdima fleita, būgnai, kiti instrumentai. Raganius turės didelį tamtamą, skambančius pentinus. Instrumentų bus. Vaikai ir dainuos, ir plos, ir kitais būdais dalyvaus. Spektaklis prasideda nuo muzikos pamokos, mokytojas virsta karaliumi. Ateities planuose – didelis sceninis pasirodymas su orkestru. Orkestruotę sukūrė Jaroslavas Cechanovičius, bet kol kas išgirsite tik fortepijoninę kūrinio versiją.

Kas buvo sunkiausia kūrybiniame procese ir kas vis tik maloniai nustebino?

Mes pradėjome ruoštis dar prieš metus. Sunkiai pradžioje idėja skynėsi kelią. Sunkiausia buvo susitarti, kad visi galėtų repetuoti ir, svarbiausia, norėtų aukoti tą laiką. Vis tik kuo daugiau darbas pildėsi, augo, tuo labiau visi įsitraukė.

Galiausiai maloniai nustebino tai, kad žmones galima „susargdinti“ idėja, kad priima tavo impulsą ir tuomet galima idėją įgyvendinti. Svarbiausia, kad jie auga vokaline ir vaidybine prasmėmis.

Gal turite planų rodyti „Batuotas katinas“ ir kitose Vilniaus vietose ar net kituose Lietuvos miestuose? Kokią šio spektaklio ateitį matote?

Vaidina studentai ir buvę studentai, tad gal tai išaugs į kokią teatro trupę. Paskui opera gal važiuos per Lietuvą, per kultūros namus, juk ne visi gali atvažiuoti į Vilnių, galbūt bus toks kaip atskiras projektas. Jau keli vadybininkai prašosi į komandą, matyt, išsirinksime žmogų, priimsime. Minimalistinės dekoracijos, dvi lengvosios mašinos ir visi gali važiuoti gastroliuoti.

Kalbino Austėja Mikuckytė-Mateikienė

***

Kovo 18 d. 18 val. premjera įvyks Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius), o kovo 22 d. 13 val. – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Muzeotekoje, (Vilniaus g. 41 D, Vilnius, įėjimas iš Klaipėdos g.).

Fortepijonu operos „Batuotas katinas“ pastatyme skambins pianistės profesorė Nijolė Ralytė ir Milda Umbrusevičiūtė. Operos „Batuotas katinas“ partijas ruošia: Batuotas katinas – Greta Keraitė, Eglė Radavičiūtė; Jaunėlis – Elena Daunytė, Rugilė Garbaliauskaitė, Saulė Vincenta Moisiejenko, Giedrius Gečys; Mokytojas/Karalius – Arminas Skirvainis, Klaudijus Šimkus, Regimantas Gabšys; Princesė – Elzė Liškauskaitė, Greta Keraitė, Eglė Radavičiūtė; Raganius – Alfredas Miniotas, Dominykas Malmiga; Pjovėjai/Pjovėjos; Vaikai…

Renginys – nemokamas, be registracijos. Vietų skaičius ribotas.

Renginio trukmė: apie 1 val. 30 min. Operą sudaro du veiksmai, su pertrauka.