Prof. dr. J. Zabarskaitės monografijos „Kaip kalba gamina prasmę“ pristatymas

Gegužės 24 d., trečiadienį, 17.30 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje vyks susitikimas su lietuvių kalbininke prof. dr. Jolanta Zabarskaite. Renginio metu autorė pristatys savo naujausią mokslinę monografiją „Kaip kalba gamina prasmę“.

Apie monografiją:

Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės mokslinė monografija „Kaip kalba gamina prasmę“ pasakoja apie tai, kaip kalba funkcionuoja įvairiuose žmogaus gyvenimo srityse bei procesuose, leidžia suprasti pasaulį ir valdyti informaciją, ją perduoti bei komunikuoti ne tik fiziniame, bet ir virtualiame pasaulyje. Viršelyje panaudotas Medos Norbutaitės paveikslas „Vinjetė. Tortas į veidą“.

Apie autorę:

1985 Vilniaus universitete baigusi lietuvių kalbą ir literatūrą iki 1996 ir 2000–18 dirbo Lietuvių kalbos institute. 1996–99 leidyklos „Baltos lankos“ vadybininkė, 1999–2001 viešosios įstaigos „Lietuviškos knygos“ direktorė. 1990–2015 Lietuvos edukologijos universiteto (1992–2011 Vilniaus pedagoginis universitetas), nuo 2013 – Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytoja; profesorė (2015). 2015–22 L. Rėzos kultūros centro Juodkrantėje kuratoriumo pirmininkė. Nuo 2019 kartu dirba ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyriausiąja metodininke‑tyrėja, rengia pokalbių apie kalbą ciklą „Kalbos klubas“.

Lituanistikos centro (veikė iki 2019) įsteigimo Kaliningrado universitete projekto vadovė (2005), kalbos muziejaus „Lituanistikos židinys“ (2006), parodų „Lietuvių kalbos suvokimas: sena kalba moderniam bendravimui“ (2011), „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“ (2014) kūrėja. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu tarptautinės konferencijos „Unity in Diversity: Languages for Mobility, Jobs and Active Citizenship“ organizacinio komiteto vadovė (2013).

Sukūrė scenarijus dokumentiniam filmui apie Lietuvos kalbininkus „Būti kalboje“ (2004) ir Lietuvos televizijos laidų ciklui apie kalbą „Didžioji Lietuva: Lietuvių kalbos istorija“ (2014). Koordinavo tarptautinius projektus „Literaturexpress 2000“, „META-NORD: Baltijos ir Šiaurės šalių dalis atviroje Europos lingvistinėje infrastruktūroje“ (2011–13).

Mokslinių interesų sritys – leksikologija ir leksikografijos teorija, semantika, fonosemantika, natūralios kalbos apdorojimas, kalbos technologijos, kalbos politika valstybėse, inovatyvūs kalbos mokymo metodai. 1995–2000 vadovavo svėdasiškių tarmės tekstų ir žodžių akademiniam Lietuvių kalbos žodynui rinkimo ekspedicijai Svėdasuose. Dar dalyvavo žodžių rinkimo ekspedicijoje Alytaus, Biržų, Anykščių ir Kupiškio rajonuose. Šio žodyno elektroninio varianto (2007) kūrimo projekto vadovė.

Veikalai:

Parašė Lietuvių kalbos žodyno teksto (t. 16 1995, t. 20 2002), mokslines monografijas „Kūrybiškumo slinktys ir lūžiai. Kalbinė „kurti“ analizė“, „Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas“ (2017), „Kaip kalba gamina prasmę: Kognityvinės semantikos tyrimai komunikacijos požiūriu“ (2023), studiją „The Lithuanian Language in the Digital Age = Lietuvių kalba skaitmeniniame amžiuje“ (2012), skyrių tarptautinei monografijai „Museums of Language and the Display of Intangible Cultural Heritage“ (2019), sudarė mokslo šaltinių rinkinius „Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas = Das lituanistische Erbe August Schleichers“ (t. 1 2008, t. 2 2014), „Vladimiras Toporovas ir Lietuva“ (2009). Parašė mokymo priemones studentams („Fonosemantikos vedlys“ 2007, „Skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai“ 2012) ir užsienio lituanistinėms mokykloms („Kelionė į Lietuvą: Kūrybiškumo knyga“ 2015).

Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje paskelbė per 50 mokslo straipsnių.