Proaktyvius sprendimus stabdo vis labiau įsikerojanti baimė

Dėl asmeninių priežasčių Šiauliuose apsilankęs Prezidentas, Šiaulių miesto garbės pilietis Valdas Adamkus balandžio 12 d. susitiko su naujai kadencijai prisiekusiu Šiaulių meru Artūru Visocku. Valandą trukusiame pokalbyje buvo aptarta gausybė temų, pradedant sporto komandų pasiekimais ir baigiant valstybinės svarbos projektais.

 „Didžiausias šių rinkimų džiaugsmas – sėkmingai sukurta tarybos dauguma, užtikrinanti darbų tęstinumą, o didžiausi iššūkiai – darbas pagal naują Vietos savivaldos įstatymą, kuris ne stiprina, o silpnina savivaldą“, – balandžio pradžioje kalbinamas sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, kurio vadovaujamas politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ per rinkimus laimėjo 19 tarybos narių mandatų iš 31.

Sukurta lūkesčiams priešinga pozicija

„Ko iš mero tikisi žmonės? Pirmiausia, kad jis bendraus su ambasadomis, ministrais, Seimo nariais, matydamas savivaldybės viziją skatins proaktyvius pokyčius. Vietos savivaldos įstatymas sako, kad meras privalo užsiversti krūva dokumentų ir matyti tik dokumentus, dokumentus, dokumentus ir kartą dokumentus. Sukurta žmonių lūkesčiams priešinga pozicija, – apie naujojo Vietos savivaldos įstatymo ypatumus atsiliepė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, nesutikdamas su viešojoje erdvėje dažnai skleidžiama mintimi, kad dabar svarbiausios mero funkcijos yra vykdomosios valdžios funkcijos. –  Meras kaip buvo taip ir yra pirmiausia politikas, nes jis yra išrinktas tiesioginiuose rinkimuose, tik paskui  jis yra vykdančiosios valdžios atstovas.  Deja, įstatymo pataisomis ant mero pečių perkeliama šimtai parašų per dieną. Per jo rankas pereinančių dokumentų neįmanoma perskaityti fiziškai.  Reikalinga komanda, kuria pasitikėdamas meras galėtų pasirašyti dokumentus jų neskaitęs.  Jei meras pradės skaityti visus jam pateikiamus dokumentus, po savaitės  visi darbai sustos. Ir mero palyginimas su prezidentu labai nevykęs. Prezidentas juk nesudaro Seimui darbotvarkės ir neveda Seimo posėdžių. Įstatymo pataisomis padarytos didelės klaidos, bet jas padarė žmonės, vadinasi, žmonės turi ir išsikapstyti. Pirmiausia turi išsikapstyti merai, nes jie atsiduria susidariusios situacijos smaigalyje. Kiek merai išsikapstys, tiek ir vyks darbai.“

Pasak pašnekovo, tokia situacija sukurta todėl, kad žmonės, nedirbdami savivaldoje ir net nesuprantantys mero darbo specifikos, sumanė pareguliuoti jo veiklą. „Tai yra tas pats, jei aš užsimanyčiau pareguliuoti chirurgo darbą ir pradėčiau jam aiškinti, kaip reikia operuoti, – įstatymą komentavo Artūras Visockas. – Iškart, kai iškilo būtinybė koreguoti Vietos savivaldos įstatymą, merai pateikė raštą Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Tame rašte merai siūlė įteisinti jau šešerius metus veikusią ir pasiteisinusią tvarką, bet įstatymą rengę politikai nereagavo į pateiktus siūlymus. Lietuvos savivaldybių asociacijos svarstymui buvo pateikti du variantai: blogas ir labai blogas. Asociacija tapo šių variantų įkaite ir, norėdama išvengti labai blogo įstatymo, rinkosi blogąjį.“

Artūro Visocko nuomone, mero atskyrimas nuo tarybos visiškai netikslingas ir logiškai nepagrįstas. „Kai meras buvo tarybos narys, jis priimant sprendimus akivaizdžiai rodė savo poziciją. Dabar jis lyg ir paliktas nuošalyje, bet tuo pačiu jis įpareigojamas sudaryti tarybos posėdžio darbotvarkę ir ją pateikti tarybai, pirmininkauti posėdžiams, tik už sprendimus negali balsuoti, nors sprendimo priėmimo procese dalyvauja nuo pradžių iki jo priėmimo, – svarstė pašnekovas, pažymėdamas, kad, jo nuomone, tokiu sprendimu tik sugriauta tai, kas gerai veikė, nes meras buvo tarpinė grandis tarp tarybos ir administracijos, jis inicijuodavo diskusijas, po kurių gimdavo konkretūs sprendimai. – Pakeista tvarka apsunkins diskusijų organizavimą, sprendimų priėmimą, kils daugiau konfliktinių situacijų.“

Ir su vicemerų skyrimu meras neketino skubėti. „Galime turėti tris vicemerus, bet per pirmąjį Tarybos posėdį pasitvirtinome vieną – vicemerų funkcijos labai neaiškios, įstatyme neapibrėžtos. Ir mero pavadavimas labai supainiotas. Anksčiau buvo viskas aišku. Mero nėra, jį pavaduoja vicemeras. Dabar vienais klausimai pavaduos vicemeras, kitais – tarybos narys, kuris pavadavimo laiku turės atsisakyti tarybos nario mandato. Yra klausimų, kuriais niekas negalės pavaduoti. Žodžiu, sukurta netvarka, o kodėl ji sukurta, tegul atsako jos kūrėjai“, – nauju įstatymu nepatenkintas meras.

Rinkėjai pasitiki komitetais

Nepaisant, kad prieš šiuos savivaldos rinkimus buvo apsunkintas komitetų steigimas, didelė dalis šalies rinkėjų balsavo būtent už komitetų iškeltus kandidatus į merus ir į savivaldybių tarybas. Dešimties savivaldybių merais išrinkti komitetų iškelti kandidatai. Tarp jų – visų didžiųjų šalies miestų, išskyrus Vilnių, merai. „Komitetų pergalė rodo, kad partijoms reikia labai daug padirbėti, norint nukonkuruoti komitetus, – sakė Artūras Visockas. – O dar turime prisiminti, kad partijos savo veiklai pasiskiria lėšų iš valstybės biudžeto. Komitetai veiklą finansuoja savo asmeninėmis lėšomis. Susumavus mūsų komiteto rinkimų išlaidas, matome, kad mūsų komiteto tarybos nario mandatas kainavo apie 550 eurų, mano – apie 1500 eurų. Tai dešimtimis kartų pigiau negu išleido partijų kandidatai. Taigi rinkimų kampanija parodo ir kiek ekonomiškai sugeba dirbti pretenduojantieji į savivaldybės tarybą ar mero pareigas. Tačiau aš nesu prieš partinę sistemą. Man nesvarbu, koks partijos pavadinimas, man svarbu, ką žmogus realiai daro. Ir nors Šiaulių  miesto taryboje mūsų komiteto išrinkti tarybos nariai sudaro daugumą, Švietimo komiteto pirmininko pareigas pasiūliau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovui. Jis prieš tai ketverius metus puikiausiai vadovavo šiam komitetui. Sutikto tęsti vadovavimą ir šią kadenciją. Turime išmokti dirbti europiniu lygmeniu. Juk Europos Parlamentas dirba neakcentuodamas, kas yra dauguma, kas yra opozicija. Orientuojasi į analizuojamą klausimą ir priimamą sprendimą. Taip turėtų vykti darbas ir savivaldybių tarybose. Prioritetas turėtų būti teikiamas problemos sprendimui, o ne savo priešiškos pozicijos demonstravimui, balsuojant prieš net tada, kai toks balsavimas net nelogiškas. Turime keistis ir pradėti dirbti proaktyviai, orientuojantis į problemų sprendimą, užbėgant joms už akių, o ne skirstytis į koalicijas ir opozicijas. Jei įstatymas leistų, mes išvis neskelbtume pozicijos, kad sprendžiant kiekvieną klausimą visi tarybos nariai jaustųsi pozicijoje.“

Milijonai tirpsta ant lentynos

„Šimtai milijonų, skirtų 2020–2023 m. ES finansuojamiems projektas, bus prarasti, nes iki šiol dėl paramos nesuderinta daugybė teisės aktų, nors tai turėjo būti padaryta jau 2022 m. spalio mėnesį“, –pokalbį užvedus apie regionų plėtrą ir ES paramos svarbą sakė Artūras Visockas.

Jo nuomone, ES projektai vėluoja dėl centrinės valdžios negebėjimo tikslingai dirbti ir darbo kultūros, kurios pagrindu tapo baimė „Visi bijo persekiojimo, bijo prisiimti atsakomybę. Aktyviau turėtų dirbti ministrai, bet ir jie bijo, išlaukia, kol situacija tampa kritine, ir tada tik imasi spręsti, nes atidėti nebėra galimybės, – svarstė meras ir kiek patylėjęs pridūrė. – Vis tik, manau, kad pagrindinė priežastis, trukdanti aktyviai dirbti, yra baimė būti persekiojamu, baimė padaryti kažką ne taip, nes tada ateina visokios tarnybos ir kontrolės. Ir jei būsi padaręs šimtą darbų, atnešusių milijonus, bet vieną darbą padarei neteisingai ir dar kažkam nepatini, su tavimi iškart susidorojama. Susidorojimo ir politikavimo mechanizmas yra pernelyg nuėjęs į kraštutinumus, todėl būtina visiems matyti problemą ir ją spręsti. Jei to nebus daroma, mes atsidursime aklavietėje.

Manau, kad už ES paramos panaudojimą yra atsakinga Finansų ministerija ir negražu jai slėptis už Vidaus reikalų ar kitos ministerijos.  Kai kurios ministerijos yra labai gerai parengusios paramos naudojimui reikalingus teisės aktus, kitos – labai blogai, ir už viską atsakingas ministras pirmininkas, turintis sužiūrėti visus procesus, kad jie vyktų laiku.

Jei Lietuvos savivaldybių asociacija nebūtų atkreipusi dėmesio ir susirinkę merai nebūtų parašę premjerei laiško dėl teisės aktų vėlavimo, jie, ko gero, būtų dar kokius metus rengiami ir derinami. Taigi ES pinigų panaudojimas būtų dar labiau vėlavęs, o ant lentynos gulintys pinigai dėl infliacijos tirpsta.“

Artūras Visockas yra Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas ir, pasak jo, taryba drąsiai imasi pažangą skatinančių priemonių, deja, kol kas dėl centrinės valdžios delsimo plėtros taryba yra pasitvirtinusi tik vieną iš dešimties priemonę.

„Žadėtas regionų savarankiškumas yra tik didžiulė iliuzija, netgi, pasakyčiau, melas. Buvo pasakyta, kad regionai galės rengti jiems reikalingus projektus, mes iškart pasakėme, ko reikia Šiaulių regionui, bet ministerijų buvome sustabdyti, pareiškiant, kad to nereikia. Reguliavimas eina iš viršaus kaip ėjęs, tad neapgaudinėkime vieni kitų, pasiskelbkime, kad regionų veiklą reguliuoja ministerijos, nusimatykime taisykles ir dirbkime. Vaidinti, kad savivalda savarankiška ir gali daryti tuos darbus, kurie reikalingi jos gyventojams, jau tampa žalinga, nes realybėje to nėra, – kalbėjo Šiaulių miesto meras. – Reikia tikėti savo šalimi ir pasitikėti žmonėmis, nepakišant juos po popierizmu, ir tada bus pasiekiama žymiai geresni rezultatai. Nuolatinė sekimo sistema duoda savo minusus, pasireiškiančius stagnavimu. Man ta situacija primena kelio ženklus. Jungtinėje Karalystėje jų dešimt kartų mažiau negu Lietuvoje. Ir kas atsitinka? Per tokią ženklų gausą mes jų nebepastebime ir dėl to įvyksta avarijos. Tas pats ir su kontrole. Per daug aprašų, reikalavimų ir rezultatas – niekas nieko nebesupranta, paskęstame biurokratijoje ir nebematome bendro vaizdo. Norint matyti platesnį vaizdą, negali būti paskandintas popieriuose.“

Tvarūs santykiai – tvarus gyvenimas

Greitai šiauliečiai galės minėti dešimtmetį, kai laisvojoje ekonominėje zonoje buvo pradėta statyti geležinkelio vėžė, labai svarbi pritraukiant investuotojus. Atsirado įmonių, susidomėjusiu galimybe naudingai investuoti. Bendradarbiaujant su JAV ambasada Lietuvoje, Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo kurtis JAV įmonė „INTUS Windows“. Polimerinius langus ir duris gaminanti bei platinanti JAV įmonė, įkurianti per 500 darbo vietų, kaip 2018 m. skelbė viešojoje erdvėje, Šiaulius pasirinko dėl infrastruktūros, kuriai patrauklumo suteikia statoma geležinkelio vėžė. Tačiau 2015 m. pradėtos statyti vėžės projektas ėmė strigti. Galbūt kažkam pasirodė, kad tai reikalinga vien Visockui, gal kitos priežastys, bet iškilo grėsmė, kad ir įmonė, ir ambasada bus apgauta.

„Labai tikiuosi, kad geležinkelio vėžė bus užbaigta statyti, – lūkesčiais dalijosi Šiaulių miesto meras. – Juk laisvoji ekonominė zona pirmiausia yra svarbi ne Šiauliams, o Lietuvos biudžetui. Jei bus nauda šalies biudžetui, bus naudinga ir Šiauliams. Pastaruoju metu jau juntami teigiami judesiai. Dėkoju susisiekimo ministrui ir jo komandai, nes girdėjau, kad vėžės užbaigimą jie įsirašė į savo planus, planuoja pajungti kitas ministerijas. Šiaulių miesto savivaldybė iš savo biudžeto į šį objektą investuoja 5 mln. eurų, nors šios lėšos labai reikalingos kitoms savivaldybės pavaldumo sritims.“

Siekiant pritraukti investuotojus, kurie kurtų gerai apmokamas darbo vietas, sudarytų geras ir žmogui palankias darbo sąlygas, labai svarbu sudaryti tam reikalingą aplinką. „Mūsų tikslas yra sukurti tvarias ir subalansuotas sistemas, kad jos būtų naudingos ir visuomenei, ir verslui. Konkretus pavyzdys – per pirmąjį Tarybos posėdį patvirtinta Šiaulių arenos koncesijos sutartis, atverianti subalansuotą verslo ir savivaldos bendradarbiavimą,  – patirtimi dalijosi meras. – Tik pastebiu, kad kuo daugiau savivaldybėje dirbama viešojo intereso naudai, tuo didesnį spaudimą patiriu. Tai man nepatinka, bet tokia šiandieninė Lietuvos realybė ir tokioje situacijoje reikia dirbti. Ginti viešąjį interesą yra sunku, bet privalu, nes toks  mero darbas.“

Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žiniose“, 2023 Nr. 4

Nuotr. iš Šiaulių miesto savivaldybės archyvo