Vasario 9 d. Seime įvyko spaudos konferencija, kurioje pristatyti 2023 m. Lietuvių kalbos dienų renginiai ir Lietuvių kalbos dienų sostinės – Gargždų – iniciatyvos.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Artūras Žukauskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja projektinei ir kultūrinei veiklai Živilė Markutė-Armalienė, ir nuotoliniu būdų Airijos Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ direktorė, Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorė Donata Simonaitienė.
Sveikindamas spaudos konferencijos dalyvius akad. Artūras Žukauskas pasidžiaugė, kad į Lietuvių kalbos dienų renginius įsitraukia labai įvairios įstaigos, kad labai įvairus dalyvių amžius ir kad įsitraukia užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos. Taip pat komiteto pirmininkas pažymėjo šių metų Lietuvių kalbos dienų ypatumą – Kavano miestas tapo mažąja Lietuvių kalbos dienų sostine.
Lietuvių kalbos dienos VLKK iniciatyva rengiamos nuo 2016 metų vasario – kovo mėnesiais. Prasidėjusios nuo keliolikos renginių, jos išaugo iki kelių tūkstančių, o jų geografija jau seniai peržengė Lietuvos sienas. Į šį renginių ciklą įsitraukia beveik visos šalies bibliotekos, muziejai, švietimo ir mokslo įstaigos, Lietuvių kalbos draugija ir „Lituanistų sambūris“. Tradiciškai prie Lietuvių kalbos dienų jungiasi tautiečiai iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Suomijos, Turkijos, net iš tolimosios Australijos, Taivano ir kitur. Tarp užsienio lietuvių itin populiari Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurią kasmet organizuoja VLKK.
„Praėjusiais metais įvyko apie 4000 Lietuvių kalbos dienų renginių, šiemet jų tikimės dar daugiau“, – teigė VLKK pirmininkės dr. Violeta Meiliūnaitė, apžvelgdama VLKK svetainėje paskelbtą Lietuvių kalbos dienų renginių sąrašą.
Teisė būti šių metų Lietuvių kalbos dienų sostine suteikta Gargždams, įvertinus VLKK pateiktą Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos parengtą projektą „Gargždai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2023. Kalbos formos”, kuriuo, kaip teigė spaudos konferencijoje dalyvavusi Živilė Markutė-Armalienė, siekiama atskleisti kalbos formas, nes kalba yra ne tik žodžiai, bet ir muzika, šokis.
Projekto idėja – šiuolaikiškai ir tradiciškai paminėti lietuvių kalbos dienas, skatinti labiau pažinti Klaipėdos kraštą, jo istoriją, kultūrą, domėtis lietuvininkų (šišioniškių) kalba.
Vasario 15 dieną Gargžduose įvyks Lietuvių kalbos dienų sostinės atidarymo renginys „Žemaitiška roda ir Mažosios Lietuvos šprukas“ , kurį ves profesionalus aktorius Darius Meškauskas. Jis – lietuvių bendrine kalba, o lietuvininkų kalbos žinovė – šišioniškių tarme skaitys ištraukas iš senųjų Klaipėdos krašto kūrėjų kūrybos. Knygos „Klaipėdos krašto knyga: rašto, kalbos ir tautos mokytoja“ autorė, Mažosios Lietuvos kultūros istorijos puoselėtoja Edita Barauskienė dalysis mintimis apie Klaipėdos krašto raštijos žymius žmones, veiklas.
Apie lietuvių kalbos svarbą emigravusiems iš Lietuvos, mažosios Lietuvių kalbos dienų sostinės idėją pasakojo Airijos Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ direktorė, Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorė Donata Simonaitienė.
Tapo tradicija pagerbti ir kasmet lietuvių kalbai labiausiai nusipelniusius žmones. Ir šiemet
vasario 28 d. VLKK ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame renginyje Mokslų akademijoje bus įteikti šių metų apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Laureatais šiemet tapo Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas ir Gamtos tyrimų centro mokslininkas doc. dr. Zigmantas Gudžinskas. Jiems bus iškilmingai įteiktos skulptūrėlės „Sraigė (autorius Rokas Dovydėnas) ir VLKK diplomai.
Ilja Lemeškinas – Čekijos ir Lietuvos kalbininkas, Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas. Mokslininko veiklos sritys – baltistika, slavistika, lingvistikos istorija, LDK raštija ir literatūra, rašytiniai prūsų kalbos paminklai, leksikografija, lingvofolkloristika, baltų ir slavų kalbų santykiai. Pastaraisiais metais išspausdinta daug Iljos Lemeškino straipsnių, skirtų slavistikos ir paleoslavistikos ir baltistikos problemoms, ypatingo dėmesio nusipelno monografija „Lithuanica aliter“ (2019). Laureatas labai aktyvus paskaitininkas, itin mėgstamas Lietuvos žiniasklaidos pašnekovas. Negalima pamiršti ir aktyvaus Iljos Lemeškino dalyvavimo daugybėje konferencijų, seminarų, forumų ir kitų renginių, kuriuose skaitytos paskaitos, pranešimai, iš jų – net 27 pranešimai lietuvių kalba. Didelio pasisekimo sulaukė 2022 m. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Prahos Karolio universiteto Rektorato remta tarptautinė mokykla „Gydytojas – leidėjas ir sodininkas. 500 metų nuo P. Skorinos veiklos perkėlimo iš Prahos į Vilnių“. Tarptautinės mokyklos renginiai vyko Prahoje, skirtingose vietose, kurios glaudžiai susijusios su LDK leidėjo P. Skorinos gyvenimu ir veikla, Ilja Lemeškinas mokyklos klausytojams perskaitė per 20 paskaitų. Visi, kurie domisi baltų, lietuvių ir prūsų tautų kalbiniu ir kultūriniu paveldu, puikiai žino mokslininko darbus, jo atsidavimą lituanistikai.
Zigmantas Gudžinskas – Gamtos tyrimų centro mokslininkas, ilgametis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės narys, aktyviai dalyvaujantis lietuviškų terminų kūrimo, norminimo ir tvarkybos darbe. Jis yra parengęs per 10 mokslo populiarinimo knygų ir knygelių, kuriose teikiami dabartinėje lietuvių kalboje rekomenduojami vartoti lietuviški augalų pavadinimai, pvz.: „Lietuviški citrusinių augalų ir jų vaisių pavadinimai“ (2002), „Lietuviški aliejinių augalų ir iš jų spaudžiamo aliejaus pavadinimai“ (2003), „Lietuviški į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją įrašytų augalų pavadinimai“ (2008) ir kt. Jose – Zigmanto Gudžinsko atrinkti, susisteminti, taip pat ir jo paties sukurti lietuviški pavadinimai. Mokslininkas ir toliau kruopščiai rengia naujus augalų lietuviškų pavadinimų sąrašus (vien tik 2021–2022 m. pateikė per 700 dekoratyvinių augalų, dumblių lietuviškų pavadinimų), be to, aktyviai kuria ir normina ne tik augalų, bet ir gyvūnų bei grybų lietuviškus pavadinimus. Tai rodo jo dalykinę, kalbinę ir terminologinę kompetenciją. Z. Gudžinskas yra į dienos šviesą iškėlęs ir į mokslinę apyvartą paleidęs ne vieną gyvosios kalbos pavadinimą, sukūręs ir pasiūlęs ne vieną lietuvišką naujadarą ir taip prisidėjęs prie lietuviškos terminijos ir lietuvių kalbos turtinimo. Mokslininko pasiūlyti lietuviški naujadarai puikiai prigyja vartosenoje, nes yra taiklūs ne tik dalykiniu, bet ir kalbiniu bei terminologiniu požiūriu, atitinka lietuvių kalbos žodžių darybos taisykles ir terminams keliamus reikalavimus.
VLKK pirmininkės padėkos raštai už lietuvių kalbos puoselėjimą, aktyvią šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, skirtą lietuvių kalbai populiarinti, jos prestižui kelti, bus įteikti Daivai Beliokaitei, Aušrinei Rinkevičienei ir Ramutei Šimukauskaitei.
Daiva Beliokaitė – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja), Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus pirmininkė. Ji daugelio originalių ir patrauklių renginių sumanytoja ir iniciatorė, straipsnių autorė, rengia ir publikuoja pranešimus spaudai, žinutes, skelbia straipsnius Klaipėdos rajono ir regiono periodiniuose leidiniuose ir portaluose, žurnaluose „Savivaldybių žinios“, „Gimtoji kalba“, kituose periodiniuose leidiniuose.
Aušrinė Rinkevičienė – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotoja, kalbinio švietimo organizatorė. Tai patyrusi Lietuvių kalbos dienų koordinatorė Šiauliuose, daugelio kalbos renginių organizatorė ir dalyvė, skelbia straipsnius Šiaulių žiniasklaidoje, „Gimtojoje kalboje“ ir kt.
Ramutė Šimukauskaitė – žurnalistė, Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorė ir UAB „Gyvenimas“ direktorė. Rūpinimasis gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, krašto istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimas yra neatsiejama Ramutės Šimukauskaitės veiklos dalis. Ji rengia konkursus, dalyvauja projektuose, skatina literatų ir jaunųjų kalbininkų kūrybiškumą. „Gyvenimo“ laikraščio puslapiuose kalbai skirtos rubrikos „Kalbos kertelė“, „Mano krašto žmonės kalba“, „Kaip žmogus kalba, toks jis ir yra“, „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“ ir kt.
Parengė
Karolina Baltmiškė
Nuotr. spaudos konferencijos STOP kadras
