Pristatytas metinis teisės pranešimas

Konstituciniame Teisme visuomenei pristatyta Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos iniciatyva parengta metinė teisės apžvalga „Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai“. Joje įvertinti svarbiausi 2022 metų įvykiai teisės srityje ir pateiktos įžvalgos dėl jų poveikio bei prognozės, ko galime tikėtis 2023 metais.

 „Metine teisės apžvalga siekiama atkreipti dėmesį į poreikį analizuoti teisės srityje vykstančius pokyčius, diskutuoti apie juos, nes jie veikia ne tik valstybės, bet ir Lietuvos gyventojų bei verslo subjektų kasdienybę. Tokia analizė gali padėti įvertinti galimas tokių pokyčių pasekmes, o kartais ir pasirengti tinkamai juos įgyvendinti praktiniu lygmeniu“, – teigia MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska atkreipia dėmesį, kad 2022 metus pirmiausia pažymėjo Rusijos karas prieš Ukrainą. „Jis sukrėtė Vakarų visuomenes ir privertė imtis naujų gynybos priemonių. Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri kreipėsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tai buvo pirmas kartas, kuomet Lietuva pasinaudojo Romos statutu. Praėjusiais metais pokyčiai Lietuvoje palietė teismų sistemą, kur buvo atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų. Seimo priimti Civilinio kodekso pakeitimai nustatė, kad dalis ne ginčo klausimų bus perduoti spręsti notarams. Kartu nebūdingų funkcijų buvo atsisakyta ir dalyje notarinių veiksmų sričių“, – teigia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad, siekiant tikslingai mažinti diskriminavimą, buvo patvirtintos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis baudžiamosios teisės priemonėmis sudaromos prielaidos veiksmingiau kovoti su tam tikrų formų rasizmu ir ksenofobija. Kartu buvo pertvarkytas laikino sulaikymo institutas, siekiant, kad jis būtų taikomas išimtiniais atvejais. „Galiausiai, pastarieji metai žymėjo naują etapą ir penitencinėje sistemoje, jame – dėmesys nuteistųjų resocializacijai. Tad nuo liepos 1 d. buvo suformuota nepriklausoma Lietuvos probacijos tarnyba, o praėjus mėnesiui Seimas pritarė Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų reorganizavimui į Lietuvos kalėjimų tarnybą“, – pažymi teisingumo ministrė. Pirmą kartą metinėje teisės pokyčių apžvalgoje savo įžvalgomis pasidalijo ir pagrindinių Lietuvos teisinių gildijų vadovai.

Metinės teisinės apžvalgos autoriai, MRU mokslininkai pažymi, kad 2022-ieji Lietuvoje nebuvo lengvi metai. Rusijos įvykdyta agresija prieš Ukrainą yra akivaizdus liudijimas to, kas vyksta, kai nesivadovaujama teise, teisės viršenybe, žmogaus teisėmis. Europos Sąjungai (ES) per itin trumpą laiką nustačius beprecedentes ribojamąsias priemones (sankcijas) Rusijai, Baltarusijai ir Iranui, Lietuva koregavo nacionalinį teisinį reguliavimą. Nors nukreiptos prieš kitas valstybes, šios ribojamosios priemonės turi platų poveikį ir Lietuvoje ne tik valstybės mastu, institucijoms, užtikrinančioms, kad į Lietuvą nepatektų Rusijos finansinės lėšos, bet iš esmės už sankcijų įgyvendinimą yra atsakingi ir visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi patikrinti visus kontrahentus ir naudos gavėjus ir nustatyti, ar jiems netaikomos sankcijos. Agresijos grėsmės Baltijos šalyse kontekste aktuali ir administracinių teismų praktika su privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimu susijusiose bylose, kuriose teismai laikėsi griežtos pozicijos šiuo klausimu.

Praėjusiais metais buvo priimtos net trys Konstitucijos pataisos, tai – viena didžiausių intervencijų į Konstitucijos tekstą per 30 metų nuo jos priėmimo. Įsigaliojus atitinkamiems Konstitucijos pakeitimams, Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai, 119 straipsnyje nustačius, kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu. Taip pat pakeistas Konstitucijos 74 straipsnis – jame nustatyta, kad per apkaltą pareigų netekęs asmuo į Seimą ar kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką, galės pretenduoti ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas. Taigi 2022 m. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisa dėl konstitucinių apkaltos pasekmių pagaliau užbaigė jau nuo 2011 metų tebesitęsusį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą įgyvendinimą. Taip pat Konstitucijos 56 straipsnyje sumažinta amžiaus, kurio sulaukęs asmuo gali kandidatuoti į Seimo narius, riba – nuo šiol kandidatai į Seimo narius turi būti ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus.

Pristatydama pagrindines konstitucinės justicijos tendencijas 2022 metais Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo pirmininkė prof. dr. Danutė Jočienė akcentavo, kad 2022-aisiais Konstitucinis Teismas priėmė reikšmingų sprendimų dėl žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo. D. Jočienė, apžvelgusi 2022 m. Teismo išnagrinėtas konstitucinės justicijos bylas, pažymėjo, kad galima išskirti itin svarbias keturias kryptis.

„Konstitucinis Teismas 2022 metų pradžioje, toliau tęsdamas konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir advokato dalyvavimo teismo procese aiškinimą, kuriuo užbaigti 2021 m., priėmus 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimą dėl reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas,  2022 m. vasario 10 d. nutarime sprendė dėl būtinybės kreiptis į advokatą, siekiant atnaujinti procesą administracinėje byloje. 2022 m. taip pat išnagrinėtos pirmosios konstitucinės justicijos bylos, kuriose vertintas dėl COVID-19 pandemijos nustatyto teisinio reguliavimo konstitucingumas, taip pat priimtas itin svarbus 2022 m. balandžio 15 d. nutarimas dėl aukščiausiųjų instancijų teismų teisėjų atleidimo iš pareigų, o 2022 m. gruodžio 29 d. nutarime išspręstas klausimas dėl Seimo kontrolierių įgaliojimų perdavimo Seimo naujai įsteigtam Žvalgybos kontrolieriui, – sakė D. Jočienė. – Be šių bylų, Konstitucinis Teismas nagrinėjo ir kitas bylas, kaip antai, susijusias su asmens teise į teismą, teismų įgaliojimų individualizuotai taikyti tam tikras įstatyme nustatytas priemones, mokslininkų pensinio stažo skaičiavimo valstybinei pensijai gauti ir pan.

Nuo 2020-ųjų tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos metu taikytos priemonės 2022-aisiais sulaukė vertinimo Konstituciniame Teisme, iš esmės pateisinusiame valstybės taikytas ribojamąsias priemones Konstitucijos požiūriu. Kai kurios iš šių priemonių, pasikeitus teisiniam reguliavimui, tuo metu taip ir liko neįvertintos, nes atitinkamas prašymas Konstituciniam Teismui buvo pateiktas kito subjekto, nei teismo ar asmens. Konstitucinėje jurisprudencijoje sprendžiant dėl pandeminio reguliavimo pabrėžta žmogaus sveikatos apsaugos kaip konstituciškai svarbaus tikslo ir viešojo intereso reikšmė ir konstatuota, kad siekdamas užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą, dėl kurio valstybėje susidaro ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, kitoms konstitucinėms vertybėms, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas pareigą sudaryti teisines prielaidas užtikrinti žmogaus sveikatos apsaugas, gali nustatyti tam tikrus kitų žmogaus teisių ir laisvių ribojimus, tačiau tai darydamas, jis privalo paisyti Konstitucijoje nustatytų žmogaus teisių ir laisvių ribojimo sąlygų“, – sakė D. Jočienė.

Pirmininkė D. Jočienė taip pat atkreipė dėmesį, kad 2022 m. išskirtiniai ne tik dėl išnagrinėtų konstitucinės justicijos bylų, bet ir dėl įvairių renginių bei projektų, kuriais buvo minimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metis, ir kuriais, be kita ko, buvo siekiama atverti Konstitucinį Teismą visuomenei.  

Kalbėdami apie 2022 metais tęsiamas reformas valstybės tarnybos teisinio reglamentavimo srityje, mokslininkai pabrėžė, kad itin dažnas valstybės tarnybos srities teisės aktų keitimas lemia teisinio reguliavimo chaotiškumą (reguliavimas keistas 135 kartus).

Praėjusieji metai atnešė nemažai pokyčių baudžiamosios justicijos ir bausmių vykdymo srityje, nors daug jų laukia ir šiemet. 2022-ųjų Baudžiamojo kodekso pakeitimus ir papildymus nulėmė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika ir Europos Komisijos prieš Lietuvą pradėtos ES teisės pažeidimo procedūros, taip pat siekis tobulinti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos valstybės Nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai sąlygas. Kartu autoriai kritiškai įvertino baudžiamojo poveikio priemones ir baudžiamumo griežtinimo tendencijas. Pernai įsigalioję laikino sulaikymo reglamentavimo pokyčiai sietini su asmens teisės į laisvę ir saugumą apsaugos sustiprinimu, tačiau mokslininkai vardija ir rizikas, kurios gali lemti atliktų Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų tikėtiną neveiksmingumą ir jų neatitiktį užsibrėžtam tikslui. 2022 metų Lietuvos bausmių sistemos pertvarka, kuria įtvirtintas Europoje vyraujantis dualistinis bausmių vykdymo sistemos modelis, tikimasi, užtikrins Lietuvos bausmių vykdymo sistemos centralizavimą, funkcijų išgryninimą, sustiprins tiek Lietuvos probacijos tarnybos, tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos vidaus ir finansų kontrolę, užtikrins efektyvesnį vidaus administravimą, vienodą Bausmių vykdymo kodekso taikymo praktiką.

Nemažai pokyčių įvyko administracinės teisės ir proceso srityje. Koreguotas Administracinių bylų teisenos įstatymas, taip pat parengti apygardų administracinių teismų sistemos pakeitimai, kurie dar tik svarstomi Lietuvos Respublikos Seime, tikėtina, užtikrins geresnę administracinių bylų teisenos proceso kokybę ir veiksmingesnį asmenų pažeistų teisių ir laisvių gynimą administraciniuose teismuose. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, administracinių nusižengimų bylų teisenos naujovės turės poveikį žalą patyrusių fizinių ir juridinių asmenų pripažinimui nukentėjusiaisiais ir išlaidų atlyginimui. Vis dėlto kai kurioms naujovėms, pavyzdžiui, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo atidėjimo institutui, pritrūko baigtumo.

Teisė vis labiau siejama su tvaria valstybės raida, todėl ir šioje srityje įvyko reikšmingų teisinio reguliavimo pokyčių, tikėtina, sudarančių prielaidas darnesnės Lietuvos ekonomikos plėtrai. Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių (įskaitant žalą) aplinkai ir žmonių sveikatai, buvo priimti atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, susiję su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis; tęsiant pakuočių atliekų tvarkymo sistemos reformą, atliekų tvarkymo sistemos dalyviams nustatyti aukštesni reikalavimai, o Aplinkos apsaugos agentūrai – nauji įgaliojimai.

Daugelyje ES valstybių technologijų poveikis teisiniuose ir teisminiuose procesuose darosi vis didesnis. 2022 metų pabaigoje įsigalioję du ES reglamentai – Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninės rinkos aktas – reikšmingai keičia skaitmeninių paslaugų rinką, nes lyderiaujantiems skaitmeninių paslaugų teikėjams numatomos naujos papildomos imperatyvaus pobūdžio pareigos, o ES sukuria naujus šių lyderiaujančių skaitmeninių paslaugų teikėjų priežiūros instrumentus. Be to, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinti skaidrumo ir viešumo reikalavimai pastaruoju metu vis dažniau tampa teisinių diskusijų objektu, kai šių reikalavimų įgyvendinimas susiejamas su tam tikros apimties asmens duomenų viešu skelbimu internete. Leidinyje svarstomos problemos, kylančios derinant teisę į asmens duomenų apsaugą su informacijos laisve ir ieškant tinkamos pusiausvyros ESTT 2022 m. rugpjūčio 1 d. priimto sprendimo byloje C-184/20 kontekste.

Dėl verslo dinamikos prireikė ir jo teisinio reguliavimo atitinkamų pakeitimų, ypač startuolių reguliavimo srityje. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai ir užtikrins būtiną šios srities reguliavimo liberalizavimą, būtiną verslo plėtrai, ir kartu, tikėtina, padidins teisinį tikrumą kai kuriais klausimais. Vis dėlto į kai kuriuos klausimus atsakymus turės pateikti teismų praktika arba ateityje toliau bus tobulinamas teisinis reguliavimas.

Užtikrinant geresnį žmogaus teisių įgyvendinimą, praėjusiais metais įvyko ir daugiau pokyčių, kurie analizuojami pranešime. Itin svarbus institucinis pokytis – įkurta Žvalgybos kontrolieriaus institucija. Tai bus svarbi žvalgybos institucijų kontrolės garantija, o jų veiksmų įvairovė yra būtina šiuolaikinėms valstybėms, norinčioms apsisaugoti nuo vis sudėtingesnių išorės ir vidaus grėsmių konstitucinei santvarkai, demokratinėms institucijos ar valstybės išlikimui apskritai.

Plačiau apie teisės srities pokyčių 2022 metais akademinį vertinimą – leidinyje „Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai“: https://repository.mruni.eu/handle/007/18863.

Kęstutis Stoškus