Ignalinos parapijos Carito centre kovo 16 dieną buvo pristatyta Vilniaus arkivyskupijos Carito nuteistųjų konsultavimo centro veikla, kuri vykdoma nuo 2009 metų. Su Ignalinos Carito savanoriais, socialiniais darbuotojais, savivaldybės atstovais susitiko šio centro komandos narė Edita Parham. Ji pristatė centro veiklą, tikslus, aptarė socialines ir psichologines problemas, su kuriomis susiduria kalintys ir iš įkalinimų įstaigų išėję žmonės, jų šeimų nariai ir ypač vaikai.
Susitikime dalyvavo klebonas Vidas Smagurauskas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė, Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Matešienė. Pristatyme aptartos temos svarbios ir aktualios jau vien dėl to, kad mūsų visuomenėje jų yra tarsi vengiama. Apie tai, kas nemalonu, stengiamasi nekalbėti, elgtis taip, tarsi to nė nė nebūtų. O susiformavę stereotipai pirmiausia neša atstūmimo, priešpriešos, pasmerkimo jausmus ir jų skatinamą dažnai netinkamą elgesį.
Kaip minėjo Edita Parham, Nuteistųjų konsultavimo centro komanda, prie kurios ji prisijungė ne taip seniai, pirmiausia ją sužavėjo savo vertybėmis, besąlygišku žmogaus priėmimu, meile ir kantrybe. ,,Mes esame pasirengę suteikti antrą, trečią, ketvirtą… šansą, jeigu tik žmogus to nori ir prašo pagalbos“,– sakė ji. Centro darbuotojai ir savanoriai teikia socialinę, teisinę, psichologinę pagalbą, organizuoja įvairius užsiėmimus įkalinimo įstaigose, atstovauja nuteistųjų interesus. Vadovaudamiesi krikščioniškomis vertybėmis, žingsnis po žingsnio siekia atstatyti jų orumą, kurti pasitikėjimą, drąsina eiti į priekį link gyvenimo pokyčių. Bendraujant su pažeistais žmonėmis svarbu nustatyti ribas, svarbus požiūris, nusiteikimas, net kalbėjimo tonas. Dauguma nuteistųjų turi elgesio, emocijų valdymo problemų, priklausomybių ligų, jiems ypač trūksta motyvacijos, todėl ir nusivylimų šiame darbe būna. Patiems socialiniams darbuotojams reikia palaikymo, sustiprinimo ir, žinoma, bendros, komandinės veiklos.
Kalbėta apie nuteistiesiems ypač svarbų ryšį su šeima. Tai juos palaiko, sustiprina. Pagalbos reikia ir nuteistųjų artimiesiems, kurie gyvena bausmės šešėlyje, patiria baimę. Visuomenė juos irgi laiko savotiškai kaltais, todėl šeimos stengiasi slėpti šią informaciją. Kalinių vaikai neša didelę stigmą, patiria psichologinių traumų, dažnai atsiriboja nuo bendraamžių arba elgiasi agresyviai: ,,Vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės, jos prašo pačiais nemaloniausiais būdais“. Lietuvoje dar net nėra statistikos, kiek apskritai yra tokių vaikų.
Nuo 2021 metų pradžios bausmę baigiantiems atlikti ir atlikusiems žmonėms paslaugas pradėjo teikti socialiniai darbuotojai. Specialistai konsultuoja nuteistuosius jau pataisos namuose – domisi jų poreikiais, problemomis, padeda pasirūpinti asmens dokumentais, jeigu nuteistasis jų neturi, informuoja savivaldybių administracijas apie netrukus bausmę baigsiantį atlikti ir į tą savivaldybę grįžtantį asmenį, kuriam dažnai reikalinga įvairi parama ir pagalba. Kaip sakė Irena Matešienė, Socialinės paramos skyrius per metus gauna apie 10 pranešimų apie nuteistuosius, kurie išeis iš įkalinimo įstaigų. Skyrius informuoja, kas jų gyvenamojoje vietoje teikia socialinę, psichologinę pagalbą, tačiau vėliau jos kreipiasi 3-4 asmenys.
Vilniaus arkivyskupijos Carito nuteistųjų konsultavimo centras planuoja pradėti kalėjimuose organizuoti Šeimų dienas. Tikimasi, kad tai padės dar labiau sustiprinti, motyvuoti ir nusikaltusius žmones, ir jų artimuosius. Centras turi nemažai socialinių partnerių, taip pat ir kituose miestuose. Visi susitikimo dalyviai gavo suaugusiems ir vaikams skirtas knygeles, kurios gali būti naudojamos kaip pagalbos priemonė pokalbiui apie įkalintą tėtį ar mamą. Socialiniai darbuotojai, norintys gauti informacijos, pasikonsultuoti, gali kreiptis į Nuteistųjų konsultavimo centrą tel. 8 646 01342, el. p. nkc@vilnius.caritas.lt.
Susitikimo pabaigoje Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė viešniai dėkojo už įdomų pristatymą, mintis, kurios verčia susimąstyti apie šio centro, kitų socialinių darbuotojų, savanorių vykdomą svarbią meilės artimui veiklą, įsisenėjusio požiūrio į nusikaltusį žmogų keitimą ir tuos nedažnus, bet labai teigiamai nuteikiančius gerus pavyzdžius, kuriais buvo pasidalinta.
Lina Kovalevskienė
