Prenataliniai tyrimai leidžia stebėti nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi nuo ankstyvo nėštumo stadijos iki gimdymo. Priešingai nei galvoja didelė žmonių dalis, jie naudojami ne tik rimtiems vaiko apsigimimams nustatyti. Šie tyrimai yra būtini bet kuriai besilaukiančiai moteriai, norint įsitikinti, kad nėštumas vystosi sklandžiai ir vaisius yra sveikas. Kas yra prenataliniai tyrimai? Apie tai ir bus šis straipsnis.
Prenatalinis tyrimas
Kas yra prenatalinis tyrimas/testas? Šis terminas apibūdina specifinius, specializuotus tyrimus, kurie atliekami nėščiajai, siekiant įvertinti, ar nėštumas vystosi sklandžiai ir vaisius vystosi tinkamai.
Kai kurie prenataliniai tyrimai nustato rimtus, kartais gyvybei pavojingus defektus ar ligas – kai kurios iš jų, jei jos nustatomos tinkamu laiku, gali būti gydomos dar kūdikiui esant gimdoje. Tokie tyrimai nėra atliekami kiekvienai besilaukiančiai. Kad gydytojas jums paskirtų specifinius tyrimus, turi būti tam tikros indikacijos.
Prenatalinis tyrimas: neinvazinio pobūdžio tyrimas
Visom besilaukiančioms moterims be išimties yra atliekami pagrindiniai neinvaziniai prenataliniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėštumo eiga yra tinkama, ir ar tai yra vienavaisis, o gal daugiavaisis nėštumas, taip pat įvertinti vaiko lytį, matmenis ir svorį (ir ar vaisiaus matmenys atitinka nėštumo savaitę).
Jie yra 100% saugūs, nes atliekami imant mamos kraujo mėginį arba naudojant ultragarso aparatūrą. Jei neinvazinis prenatalinis tyrimas nustato anomalijų riziką, tai gali būti invazinio prenatalinio tyrimo indikacija.
Neinvazinių prenatalinių tyrimų sąrašas:
- Pirmojo trimestro ultragarsas – atliekamas 11-14 nėštumo savaitę.
- PAPP-A testas (Dvigubas testas) – atliekamas prieš pat pirmojo trimestro echoskopiją. Šio testo metu paimamas motinos kraujo mėginys ir tiriama tam tikrų defektų rizika, tokių kaip: baltymas A (PAPP-A) ir laisvasis beta hCG (laisvojo chorioninio gonadotropino beta subvieneto – Dauno sindromo, Edvardso sindromo ir Patau sindromo žymuo).
- Trigubas testas – atliekamas nuo 16 iki 18 nėštumo savaitės, jo metu nėščios motinos kraujo mėginyje, siekiant įvertinti Dauno sindromo ir nervinio vamzdelio defektų riziką, nustatomos trys hormoninės medžiagos: AFP (alfa-fetoproteinas), beta-hCG (beta chorioninio gonadotropino subvienetas) ir estriolis. Ji atliekama daugiausia moterims, kurios nenori atlikti invazinių prenatalinių tyrimų, o ultragarsinio tyrimo rezultatai gydytojui kelia abejonių.
- Antrojo trimestro ultragarsas – atliekamas nuo 18 iki 22 nėštumo savaitės. Jis nuodugniai įvertina vaisiaus ir jo širdies anatomiją, siekiant nustatyti širdies ydas ir kitas anomalijas, įskaitant genetinius defektus (jei tai padaryta iki 20 nėštumo savaitės).
- Vaisiaus širdies tonų įvertinimas atliekamas nuo 15 iki 22 nėštumo savaitės.
- Doplerio echoskopija atliekama po 26 nėštumo savaitės. Šis tyrimas nustato kūdikio ir mamos kraujotakos greitį ir leidžia stebėti vaisiaus būklę, ar mamai nepadidėjęs kraujospūdis, taip pat gali padėti atpažinti didelės rizikos nėštumą.
- Trečiojo trimestro echoskopija – atliekama nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės. Gydytojas įvertina vaisiaus išsivystymo laipsnį ir sandarą, išmatuoja šlaunikaulį, galvą, pilvą, širdies ritmą, vaisiaus vandenų kiekį, placentos padėtį ir brandumo laipsnį.
Aukščiau išvardyti neinvaziniai prenataliniai tyrimai užtikrina sklandų nėštumo stebėjimą, kuris yra privalomas bet kuriai besilaukiančiai moteriai. Jei turite abejonių dėl vaisiaus sveikatos, galite kreiptis ir į privačias klinikas. Apie neinvazinius prenatalinius tyrimus daugiau sužinoti galite čia: https://www.placenta.lt/nipt-neinvaziniai-prenataliniai-tyrimai/
