Premjerė: Sparti įtraukiojo ugdymo plėtra liudija mūsų visuomenės brandą

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė lankėsi Lietuvos įtraukties švietimo centre, susitiko su jo darbuotojais ir aptarė svarbius įtraukties klausimus. Šis centras veikia beveik dvejus metus ir teikia kompetencijų tobulinimo, metodinės medžiagos rengimo, konsultacijų, psichologinės pagalbos ir kitas paslaugas švietimo bendruomenei, tėvams ir vaikams.

„Įtraukties proceso raida susijusi su Lietuvos nepriklausomybe – visiškai pasikeitusiomis nuostatomis į žmones, kurie turi įvairių specialiųjų poreikių. Tad šį rugsėjį atėjome pas jus visų pirma pasakyti, kad yra toks Lietuvos įtraukties švietimo centas, yra regioniniai centrai. Čia visada bus suteikta pagalba tiems, kurie ieško atsakymų į iškilusius klausimus. Ačiū jums už tai, kad dirbate svarbų darbą ir  įtraukusis ugdymas tampa ne kažkokiu madingu reikalavimu, o mūsų gyvenimo dalimi“, – kalbėjo premjerė.  

Vyriausybės vadovė pasidžiaugė, kad gerokai padaugėjo absolventų, kurie stoja į specialiąją pedagogiką, baigę studijas jie vėl papildys įtraukties švietimo specialistų gretas. Vyriausybė šiai sričiai lėšas nuo 2020 metų nuosekliai padidino bene 2,5 karto. Apskritai, visa statistika akivaizdžiai liudija, kad įvyko milžiniškas atotrūkis. Galima tik apgailestauti, kad kai kurios savivaldybės mažina šiam švietimui skirtas lėšas ir tarsi laikosi kitokių nuostatų. 

Susitikime su Lietuvos įtraukties švietime centro darbuotojais konstatuota, kad sąlygos įgyvendinti įtraukaus ugdymo nuostatas yra sukurtos, o esminiai spręstini klausimai yra susiję su visuomenėje vyraujančiomis nuostatomis ir jų sukeltu nerimu.

Pabrėžta, kad šioje reikšmingoje švietimo srityje daugiau iniciatyvos turėtų rodyti šalies savivaldybės. Sukurta itraukiojo švietimo sistema veikia ir vystosi, tačiau savivaldybių bendruomenės dar per mažai naudojasi bendradarbiavimo  galimybėmis ir joms prieinama pagalba.

Visuotinės įtraukties švietime principas šių metų rugsėjo 2 d. simboliškai pažymėtas  Vilniaus Pavilnio rajone esančiai autobusų stotelei suteikiant naują „Įtraukties centro“ pavadinimą.

Pasak Lietuvos įtraukties švietimo centro direktorės Sandros Valantiejienės, 2023 m. centro organizuotuose kompetencijų tobulinimo renginiuose dalyvavo beveik 2.6 tūkst. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, studentų, tėvų. Suteikta 350 konsultacijų mokykloms ir tėvams, daugiau nei 400 psichologinės pagalbos konsultacijų, parengta 200 val. kompetencijų tobulinimo programų bei dešimtys metodinės medžiagos priemonių.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 48 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jie sudaro apie 14 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių. Net 90 proc. šių vaikų jau mokosi su savo bendraamžiais įprastose klasėse. 

Nuo 2020 metų Lietuva padarė reikšmingą pažangą įtraukiojo ugdymo ekosistemos kūrime. Per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų 55 proc., stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto. Pažymėtina, kad valstybės finansavimas švietimo pagalbai per pastaruosius metus padidintas kartais nuo 61 mln. eurų 2019 m. iki 164 mln. eurų 2024 m., nors švietimo pagalbos finansavimas – savivaldybių savarankiškoji funkcija. 2020–2024 m. švietimo pagalbos finansavimas sudarė apie 577 mln. eurų, įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms.

LRV inf.