Populiarios, bet ypač pavojingos: ką slepia vinilinės grindys

Įrengiant namus grindis dažnai renkamės pagal jų išvaizdą, patvarumą ar kainą. Tačiau retai susimąstome, kad grindys yra vienas didžiausių paviršių, kuriam keliami dideli techniniai reikalavimai dėl patvarumo, atsparumo, tad dažnai jos apdorojamos įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Grindys – paviršius, su kuriuo mūsų kūnas tiesiogiai liečiasi kasdien: ant jų vaikštome, sėdime, vaikai ir kūdikiai čia žaidžia, ropoja. Pastaraisiais metais vinilinės grindys tapo viena populiariausių dangų naujos statybos ir renovuojamuose būstuose – vartotojus vilioja jų kaina, atsparumas drėgmei, paprasta priežiūra ir itin platus dizaino pasirinkimas. Tačiau būtent ši danga, anot mokslinių tyrimų, yra vienas reikšmingiausių cheminių teršalų šaltinių namų aplinkoje.

Patogumas, kuris gali atsieiti ilgalaike žala organizmui

PVC ir vinilinių grindų sudėtyje yra plastifikatorių, ftalatų, stabilizatorių, pigmentų, biocidų ir kitų sintetinių priedų, kurie laikui bėgant išsiskiria į orą ir kaupiasi ant paviršių bei dulkėse. Grindinis šildymas dar labiau spartina šį procesą – šiluma greitina lakių ir pusiau lakių junginių išsiskyrimą, kurie ypač pavojingi vaikams bei besilaukiančioms moterims. Tyrimai Švedijos mokyklose ir darželiuose parodė, kad atsisakius PVC dangų ir pasirinkus natūralesnes alternatyvas, ftalatų ir kitų pavojingų medžiagų koncentracijos ore bei dulkėse reikšmingai sumažėjo.

„Nors vinilinių grindų populiarumas nuolat auga, vertinant iš cheminių medžiagų perspektyvos, ši danga yra viena problemiškiausių, galinti būti ilgalaikiu teršalų šaltiniu namuose“, – pabrėžia Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius. Pasak eksperto, renkantis vinilines grindis dažnai neįvertinama, kad praktiškumas gali kainuoti didesnę sveikatos riziką, ypač jautriausiems – kūdikiams, vaikams ir nėščiosioms.

Dulkės – taršos perdavimo kelias

Cheminės medžiagos iš grindų dangų į aplinką patenka ne tik kaip dujos, bet ir nusėda ant paviršių bei dulkių. Dalis jų jungiasi prie dulkių ir taip keliauja į organizmą – ypač mažų vaikų, kurie daug laiko praleidžia ant grindų, vidaus aplinkoje. „Daug žmonių nustemba sužinoję, kad cheminės medžiagos patenka į mūsų organizmą ne tik kvėpuojant, bet ir per dulkes. Ftalatai, perfluorintos medžiagos (PFAS) ir daug kitų pavojingų cheminių medžiagų prisitvirtina prie dulkių dalelių, o jos kaupiasi ant žemų paviršių. Todėl kūdikiai ir mažesni vaikai yra labiau paveikiami nei suaugusieji“, – pastebi G. Jegelevičius.

Norint sumažinti cheminių medžiagų, besikaupiančių namų dulkėse, poveikį, rekomenduojama paviršius kuo dažniau valyti drėgnu būdu – šluostant šlapiu skuduru ar plaunant grindis vandeniu be agresyvių valiklių. Taip pat verta naudoti dulkių siurblius su HEPA filtrais, galinčiais sulaikyti smulkias kietąsias daleles ir alergenus. Reguliarus vėdinimas, kilimų purtymas lauke ir minimalus dulkių kaupimąsi skatinančių daiktų kiekis namuose padeda ženkliai sumažinti cheminių teršalų koncentraciją kasdienėje aplinkoje.

Mažiau sudedamųjų medžiagų – mažiau rizikos

Pasak cheminių medžiagų eksperto, svarbiausia suprasti, kad grindų medžiaga – nėra atskiras elementas, o visos sistemos dalis: dangos, klijų, lakų ir jų būklės, kuri priklauso nuo naudojimo sąlygų. „Namuose dažniausiai susiduriame ne su viena medžiaga, o su jų mišiniu: plastifikatoriais, biocidais, konservantais, PFAS, degumą mažinančiomis medžiagomis, lakiaisiais organiniais junginiais. Suaugusiųjų organizmas tokį „cheminį kokteilį“ gali toleruoti geriau, tačiau vaikams ar besilaukiančioms moterims net ir labai mažos koncentracijos gali sukelti ilgalaikių pasekmių, pvz., vystymosi ar hormoninius sutrikimus“, – akcentuoja jis. Skirtingos medžiagos gali tarpusavyje sąveikauti ir sustiprinti viena kitos poveikį. Tai vadinama „kokteilio efektu“. Net jei kiekvienos medžiagos koncentracija atskirai atitinka normatyvus, jų suma gali būti žymiai pavojingesnė.

Pasak eksperto, žmonėms nereikia siekti sterilios, idealiai „natūralios“ aplinkos, svarbiausia – priimti apgalvotus sprendimus. „Pats geriausias būdas, siekiant išvengti pavojingų cheminių medžiagų poveikio – interjere naudoti kuo daugiau natūralios kilmės medžiagų, pavyzdžiui, mažai apdirbtos medienos grindis, natūralius kalkinius dažus ar molio pagrindo tinką“, – tvirtina G. Jegelevičius.

Renkantis grindis svarbu vertinti ne tik dizainą, bet ir sudėtį. Šiuo metu galima rasti sveikesnių alternatyvų:

• natūralus linoleumas (pagamintas iš linų sėmenų aliejaus, džiuto, kamštienos ir mineralinių priedų, pigmentų),
• medinės grindys (ypač alyvuotos natūraliais aliejais),
• neapdorotos kamštinės dangos,
• keraminės arba molio plytelės (saugi alternatyva, bet svarbu atkreipti dėmesį į naudojamus klijus).

Vienas patikimiausių būdų įsitikinti, kad gaminys yra saugesnis – ieškoti nepriklausomais ekologiniais ženklais pažymėtų gaminių. Juos suteikia trečiosios šalys, o produktai prieš sertifikavimą tikrinami pagal aiškius kriterijus ir atliekami jų sudėties vertinimai. Ženklai, tokie kaip „ES ekologinis ženklas“ (angl., EU Ecolabel), „Šiaurės šalių gulbė“ (angl., Nordic Swan) ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ (angl., Blue Angel), rodo, kad gaminyje ribojami kenksmingi junginiai, sumažintas LOJ kiekis, o gamybos procesas vertintas aplinkosaugos požiūriu.

Sveiki namai – tai ilgalaikė investicija į mūsų sveikatą. Grindys – mūsų namų pagrindas, ant kurio vyksta visas gyvenimas. Nuo to, ką ant jo paklosime, priklauso ne tik estetika, bet ir oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė. Rinkdamiesi natūralesnius sprendimus, mažiau chemijos turinčias medžiagas ir atsakingus gamintojus, galime užtikrinti, kad po kojomis turėsime ne tik tvirtą pagrindą, bet ir sveikesnę erdvę sau bei savo vaikams. Jei norite pradėti nuo mažų, bet svarbių žingsnių, pasinaudokite projekte „NonHazCity 3“ parengtomis gairėmis „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“ – jos padės jums kurti namus, kuriuose iš tiesų gera gyventi. Leidinį rasite svetainėje pagalvok.lt.

Kamilė Breimelytė-Grajauskienė, „Baltijos aplinkos forumo“ komunikacijos specialistė