Poeto lentvariečio Lino Tolvaišos susitikimas su Lentvario gimnazistais

„Tu nubraižei sielos babilonus,

nulipdei iš cukraus ir klijų

mes juose išgalvotai

sau gyvenam.“

(Linas Tolvaiša, „Sielos babilonai“, p. 65)

Žodžiai, kurie tarsi paslaptingas emocijų žemėlapis, nuspalvino netradicinę lietuvių kalbos ir literatūros pamoką Lentvario bibliotekoje. Į šį vidinį pasaulį gimnazistus pakvietė jaunas poetas Linas Tolvaiša, pristatęs savo eilėraščių knygą „Sielos babilonai“.

Linas – ne tik poetas, bet ir buvęs Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos mokinys. Tad idėja sujungti knygos pristatymą bendradarbiaujant su gimnazija per netradicinę lietuvių kalbos ir literatūros pamoką, skaitant Lino kūrybą moksleiviams, besidomintiems rašymu ar bandančiais rašyti – pasirodė ne tik prasminga, bet ir artima, tiek emociškai, tiek geografiškai. O kada poezija skamba pažįstamose erdvėse, ji įgauna gilesnį skambesį.

„Sielos babilonai“ – tai ne tik knyga, bet ir vidinis labirintas; tai – savotiškas emocijų žemėlapis, sudėliotas į temas: Žmogus, Bėgantys jausmai, Svetimi arba aš tavęs nepažįstu ir kulminacinis eilėraštis „Sielos babilonai“. Kiekvienas eilėraštis – tarsi nedidelis, bet tam tikras jausmų sprogimas, kviečiantis skaitytoją susitikti su savimi. Kaip pats poetas sako, šią knygą jis išleido paskatintas dėstytojos Dovilės Berdikšienės – būtent jos tikėjimas Linu tapo impulsu ne tik kurti, bet ir išdrįsti pasidalinti.

Dažnas rašytojas turi savo kūrybinį ritualą, tačiau Linas neskiria ypatingos reikšmės aplinkai. Įkvėpimas, anot jo, nėra pririštas prie vietos. Linas ne tik skaitė savo eilėraščius, bet ir pasiūlė gimnazistams pažaisti su poezija. Kūrybinės dirbtuvės virto eilėraščio dėlione: poeto parinktas tekstas buvo sukarpytas po eilutę, o mokiniai ir mokytojai turėjo iš šių eilučių sukonstruoti savo kūrinį. Autorius, atrodo, ne tik nenusivylė – jis nuoširdžiai stebėjosi kūrybiškumu, drąsa ir nauju požiūriu, kurį parodė gimnazistai.

Šiandien Linas studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, Kūrybinių industrijų studijų programoje. Ir, kaip pats sakė, „kuria eiles“. Į klausimą apie ateitį atsakė užtikrintai: „Dar viena knyga, tikiu, bus“. Tokie žodžiai nuskamba ne kaip pažadas, o kaip vidinis užsispyrimas kurti toliau. Kaip dar viena metafora eilėraštyje, kuri jau rašoma mintyse.

Šis susitikimas nebuvo tik knygos pristatymas. Tai buvo emocinė patirtis, kvietimas sustoti, išgirsti, pajausti. Tarsi tarp eilučių skambėtų ne žodžiai, o emocijų pasaulis – trapus, gilus, bet labai tikras. Ir tai – didžiausia poezijos dovana.

Daiva Kmitė, Trakų viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vyr. bibliotekininkė

Linas Tolvaiša, knygos „Sielos babilonai“ autorius