Poetė Elena Suodienė pristatė 20-ąją savo kūrybos knygą

Gruodžio 26-ąją Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose poetė dr. Elena Suodienė pristatė savo dvidešimtąją knygą – eilėraščių rinkinį „Nota sveta“ (Šviesos nata)

„Rankraštis yra dokumentinis autoriaus vidinio gyvenimo liudijimas konkrečiame Žemės taške tam tikru istoriniu laikotarpiu. Rinkinyje pateiktos rašymo dienos atitinka realias eilėraščių atsiradimo dienas. Tekstinio audinio vibracija atspindi laikui būdingą pulsavimą, tekusį kartai ir reikalaujantį apmąstymo, siejant jį su sakraliniu metanaratyvu, kaip pamatiniu būties tašku.
Eilėraščius autorius suvokia kaip pokalbį su Dievu ir žmonėmis, kaip prisilietimą prie Aukštutinių prasmių sielos išganymui. Autorius yra tam tikro kultūrinio kodo nešėjas, nulėmusio jo mentalitetą, pasaulėjautą ir kultūrologines preferencijas. Viskas taip, kaip yra – siela apnuoginta. Patikliai ir todėl bebaimiškai“, – eilėraščių rinkinio įžangoje rašo poetė.

Ir išties puslapis po puslapio skaitai poetės minčių ir emocijų kalendorių, kuriame kiekvienas metų mėnuo, kiekviena mėnesio diena įamžinta eilėraščiuose.

„Ilgus metus gyvendama viena aš išmokau susigyventi su visomis būsenomis, kuriose esi pats su savimi ir ryškiai junti gyvenimą ir supantį eterį, su kuriuo bendrauji tarsi su gyva būtybe. Kasdien juntamą gyvybės pulsaciją, pasaulio ir gamtos virsmą stengiausi perduoti savo eilėraščiuose. Ir kitas mano siekis – atskleisti socialines realijas. Ir pasaulio katastrofiškumą, ir santykį su savimi, su aplinka. Kai ilgus metus dirbi stropiai šlifuodamas eilėraščio formą, ateina toks laikas, kai forma tarsi pati save kuria. Tu tik išlieji tai, kas per tave eina iš viršaus, iš eterio. Mano eilėraščiai man kaip rytinė malda, kaip gyvenimo tėkmės liudijimas, – mintimis apie kūrybos esmę dalijasi Elena Suodienė, o pasiteiravus, kas labiausiai nustebino ją knygos pristatymo renginyje pasidžiaugė, kad jos poezijos gerbėjų susirinko pilna salė, ir susirinkusiųjų šiluma. – Mane tiesiog sukrėtė man dovanotų rožių gausa. Jų gavau labai labai daug. Ir žmonių atsiliepimai apie knygą. Jie parašė ištisus traktatus, kas man labai malonu ir kas labai džiugina.  Atsiliepimų skaitymas buvo tarsi mano sukurtos knygos ir ją skaičiusių žmonių dialogas“.

Paprašyta atsiųsti rinkinio jai brangiausią eilėraštį, Elena Suodienė parašė: „Siunčiu pirmą eilėraštį, kuri pamačiau, atvertusi knygą“. p.282–283.

26 июля

Я с детства помню наизусть –

Лучи в моих играют пальцах.

Я их сиянию учусь

Легко и вовсе без опаски,

И чудится – лучи подвластны,

Выстраиваясь в нотный ряд.

Они сегодня стать согласны

Одной из солнечных сонат.

27 июля

Солнце – словно ягода

Спелая в саду.

По рассветным далям

Налегке иду.

Тропы мироздания

Как тропинки райские,

Солнце словно ягода

Спелая, сладчайшая.

Соком огневистым

Напою гортань,

Солнечным и чистым

В золотую рань.

Лепота благая

Разлилась по венам:

Аромат вдыхаю

Утренней вселенной.

Для души отрадна

Эта сопричастность

Тропам мироздания,

Ибо вечно счастье.

Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš pašnekovės archyvo