Prieš porą metų Plungės kultūros centro iniciatyva buvo atkreiptas dėmesys, kad Plungėje, be kitų meno žanrų, 1938-aisiais buvo pastatyta ir pirmoji operetė – Domo Andriulio „Viengungiai“. Parengtas ir įvykdytas pirmasis profesionalios muzikos festivalis „Operetės ruduo“. Jam pasibaigus, laikraščio „Plungė“ žurnalistė Danguolė Ažaneckienė tąkart rašė: „Festivaliu „Operetes ruduo“, skirtu lietuviškos operetės pastatymo Plungėje 70-meciui, ne tik pagerbti šio žanro entuziastai, bet ir paskatinta atkreipti dėmesį apskritai į Plungės kultūrinį gyvenimą prieš 70 ir daugiau metų. Juolab, kad leidiniuose, knygose apie Plunge tokios informacijos maža.“
Autorės surinkta medžiaga ir užrašyti dar gyvų buvusių solistų prisiminimai – didelis indėlis į mūsų krašto kultūros istoriją. Pasakojama, kad operetes pastatymu rūpinosi bažnyčios vargonininkas Viktoras Radimonas. Pagrindinius ir kitus vaidmenis atlikę artistai, nedidelio orkestro muzikantai buvo bažnyčios choro nariai. Anot tą laikotarpį menančiųjų, buti priimtam i bažnyčios chorą būdavo didelė garbė. Reikėjo turėti ne tik gražų ir stiprų balsą, aštrią muzikinę klausą, bet ir pažinti muzikos raštą. Iš pat pradžių naujoką, jeigu reikėdavo, vargonininkas pamokydavo muzikos abėcėlės, o tobulėti tekdavo pačiam. V. Radimonas buvo labai darbštus, energingas, sugebėjo uždegti bendram sumanymui. Jis atskirai dirbo su solistais, choru, orkestru. Dirigavo spektakliui. Pasirinkta atlikti 1929-1930 m. Plungės gimnazijoje muzikos mokytoju ir choro vadovu dirbusio D. Andrulio sukurta operetė.
Kultūros centro darbuotojų iniciatyva numatyta šį projektą rengti kas dveji metai, kad plungiškiai ne tik prisimintų šio žanro pradininkus mieste, bet ir turėtų galimybę susipažinti su šio populiaraus žanro šalies atlikėjais, naujais pastatymais, kad šį žanrą žinotų, atskirtų ir suprastų ne tik vyresnio amžiaus žiūrovai, bet ir vaikai bei jaunimas.
Operetė, kaip atskiras operos žanras, atsirado XIX a. Ji buvo laisvesnė, komiška operos atmaina, kurioje nebuvo rečitatyvų, bet buvo kalbamieji intarpai, per kuriuos solistai vaidindavo lyg dramos teatre. Veiksmas buvo pertraukiamas arijų, duetų, ansamblių ir baleto scenų. Tačiau libretų paprastumas ir nuspėjamumas neturėjo lygių – juose visada vaizduojami laimingai pasibaigiantys meilės romanai.. Tokios operetės išgarsino prancūzų kompozitorių Žaką Ofenbachą („Paryžiaus gyvenimas“), austrą Johaną Štrausą (sūnų) („Šikšnosparnis“), vengrus Ferensą Leharą („Linksmoji našlė“) ir Imre Kalmaną („Silva“). Tiek šių autorių, tiek ir kitų kompozitorių sukurtos operetės populiarios ir mėgiamos net ir XXI amžiaus žiūrovui. II-asis profesionalios muzikos festivalis „Operetės ruduo“ Plungės kultūros centre prasidės spalio 23 dieną ir baigsis gruodžio pirmąjį sekmadienį nuotaikingu koncertu. Plungiškiai ir aplinkinių rajonų gyventojai turės progos susipažinti su Panevėžio muzikiniu teatru bei vienu iš premjerinių šio teatro komišku pastatymu Ch. W. Gluck „Girtuoklio išblaivinimas”. Beje, šis teatras, nors įkurtas beveik prieš 20 metų, Plungėje lankysis pirmą kartą. Lapkričio mėnesį festivalio žiūrovų lauks net keli susitikimai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru. Planuojami net du renginiai vaikams ir moksleiviams bei operetė „Balius Savojoje“. Festivalis baigsis gruodžio 4-ąją nuotaikingu linksmu koncertu, kuriame dalyvaus Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas ir pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo“.
Daiva Gramalienė
