Pirmą kartą Lietuvos teatro scenoje – G. F. Händelio opera „Julijus Cezaris Egipte“

KVMT vadovė G.Giedraitytė, režisierius Tristan Braun, choreografas Nicola Mascia, scenografas Sebastian Ellrich ir KVMT vyriausioji patarėja A.Juozauskaitė. Kristinos Cvetkovės nuotr.

Spalio 9, 10 ir 13 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje laukiama ypatingo muzikinio įvykio – bus pristatyta Georgo Friedricho Händelio opera „Julijus Cezaris Egipte“. Tęsdamas iniciatyvą auditorijai pristatyti retai Lietuvoje atliekamus kūrinius, šiam pastatymui KVMT subūrė tarptautinę kūrybinę komandą, prie kurios jungiasi solistai iš Lietuvos ir užsienio, visa KVMT baleto trupė bei Klaipėdos Koncertų salės Kamerinis orkestras, papildytas baroko muzikos atlikėjais iš užsienio. Šio monumentalaus spektaklio generalinis rėmėjas ir globėjas – VMG grupė.

Siužetas: intrigos, valdžia ir meilė Egipte

Georgo Friedricho Händelio opera „Julijus Cezaris Egipte“ – viena žymiausių ir dažniausiai atliekamų barokinių operų pasaulyje. Į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą ji įsilies pirmą kartą. Kūrybinei komandai tai ypatingas įvykis, kuriam ruošiamasi itin intensyviai ir sutelktai. Kūrėjai šį pastatymą suvokia ne kaip istorinės dramos rekonstrukciją, o kaip gyvą, šiuolaikišką ir aktualų teatro kūrinį, kalbantį apie galią, smurtą, emocijas ir pasaulio griūtį.

Opera pasakoja apie Julijaus Cezario atvykimą į Egiptą. Iškilmingas politinis vizitas netrukus virsta žiaurių įvykių grandine, kuomet Cezariui įteikiama jo priešininko Pompėjaus nukirsta galva. Nuo šios akimirkos užsisuka politinių intrigų, keršto, valdžios troškimo ir asmeninių katastrofų spiralė. Kornelija ir jos sūnus Sestas netenka vyro ir tėvo, Tolomėjas mėgaujasi valdžia ir žiauria kontrole, Kleopatra rezga planus perimti valdžią, o pasaulis, kuriuo visi tikėjo, ima irti.

Kūrėjai pabrėžia, kad G. F. Händeliui istorinis tikslumas nebuvo esminis. Tai nėra opera apie „tikrąjį“ antikinį Egiptą ar Romą – tai XVIII amžiaus kūrinys, persmelktas Apšvietos idėjų ir barokinio teatro estetikos. Todėl ir šiandienos pastatyme nesiekiama tiesioginių istorinių paralelių. Spektaklyje bus stengiamasi apjungti visus tris laiko sluoksnius: istorinę Antikos įvykių faktografiją, barokinės operos estetiką ir šiandienos žiūrovo lūkesčius.

Šio pastatymo centre – ne realizmas, o emocijos. Barokinėje operoje po įvykio visada seka herojaus arija, kurioje išgyvenama tai, kas nutiko. Viskas čia hiperbolizuota, stilizuota, „daugiau nei gyvenimas“. Todėl kūrėjai atsisako operą perkelti į modernius biurus ar politinius kostiumus – tokia estetika, jų manymu, prieštarautų G. F. Händelio muzikai. Vietoj to gilinamasi į universalias žmogiškas patirtis: baimę, troškimą, netektį, drąsą, meilę, kerštą ir atgimimą.

Muzikos ir emocijų trileris

Dirigentas ir muzikos vadovas Rodrigo Calveyra (Brazilija/Prancūzija) sako, kad šis pastatymas – išskirtinis ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijo regione. Julijaus Cezario vaidmenį atliks Christopher Lowrey (kontratenoras, JAV/Anglija), pagrindinius vaidmenis – Lina Dambrauskaitė (sopranas), Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Ivo Posti (kontratenoras, Estija), prie kurių prisijungs ir KVMT solistai Vilius Trakys bei Viktorija Wizner (Lenkija).

Spektaklio režisierius Tristan Braun (Vokietija) pabrėžia, kad kūrybinis procesas intensyvus, o visos detalės yra kruopščiai derinamos. „Mes esame labai laimingi ir susijaudinę. Šis pastatymas suteikia galimybę parodyti išskirtinę operą ir tai neeilinis įvykis“, – sako T. Braun.

Choreografas Nicola Mascia (Italija) atkreipia dėmesį, kad šokis šiame pastatyme nėra dekoratyvus – jis yra lygiavertis muzikai, dainavimui ir scenografijai. „Šokis perteikia jausmus, instinktus, emocinę įtampą, kurią personažai išgyvena. Mūsų tikslas – sukurti bendrą kalbą, kuri būtų suprantama tiek dainininkams, tiek šokėjams“, – sako N. Mascia.

Scenografas ir kostiumų dailininkas Sebastian Ellrich (Vokietija) pristatydamas vizualinę pastatymo koncepciją, sakė: „Norime sukurti monumentalią erdvę, kuri lyg ir primintų Egiptą, tačiau kartu būtų stilizuota ir hiperbolizuota. Juodos ir blizgios spalvos, auksas, architektūrinės detalės – visa tai kuria įspūdį, kad scena yra didesnė nei gyvenimas.“ Kostiumai turi aiškių nuorodų į antikinius, Egipto siluetus, bet tuo pačiu metu primena šiuolaikinę aukštąją madą. Kaip ir G. F. Händelio laikais, scenoje matome ne „istorinius“ drabužius, o laikmečio estetiką, leidžiančią žiūrovui lengviau atpažinti save personažuose. Kleopatra spindi auksu – jos kūnas tarsi varva valdžia ir ambicija, Kornelija apsigaubia juodu skausmo ir nelaisvės sluoksniu, o Sesto figūra sąmoningai paliekama lytiškai neapibrėžta, pabrėžiant, kad svarbiausia yra ne lytis, o vaiko kelias link keršto ir brandos.

Kūrėjai šią operą suvokia kaip politinį trilerį ir kartu emocinę kelionę. Visi personažai priversti augti: Sestas turi atrasti vidinės drąsos, Kleopatra – savo tapatybę ir valdžią, Cezaris – naują politinį ir vidinį balansą. Nors kelias kupinas smurto, praradimų ir pažeminimo, pabaigoje išryškėja viltis. Įprastas pasaulis sugriuvęs, bet iš griuvėsių gimsta nauja tvarka.

Šis spektaklis nesiekia moralizuoti. Jis veikia kaip veidrodis – suteikia erdvę išgyventi emocijas, kurios kasdienybėje dažnai lieka neišsakytos. Barokinė opera, kūrėjų akimis, ir šiandien gali būti šiuolaikinis teatras: atviras, paveikus ir leidžiantis pažvelgti į mūsų pačių politines ir emocines spąstų sistemas.

Režisierius T. Braun priduria, kad „žiūrovas išgyvendamas personažų emocijas, gali atrasti paralelių ir su savo gyvenimu. Tai suteikia spektakliui universalią vertę“.

Didžiulė meninė kelionė

KVMT simfoninis orkestras savo ložę užleis Klaipėdos koncertų salės Kameriniam orkestrui (meno vadovas Mindaugas Bačkus), jau ne kartą įrodžiusiam savo meistriškumą baroko muzikos atlikime. Prie orkestro prisijungs istorinių instrumentų atlikėjai iš užsienio, tarp jų – barokinė arfa, viola da gamba, liutnia, barokiniai obojai, fagotai ir kiti. „Tai suteiks operai išskirtinį baroko muzikos koloritą“, – pažymi spektaklio muzikos vadovas R. Calveyra.  

KVMT vadovė Goda Giedraitytė pabrėžia, kad šis pastatymas atspindi teatro strateginį tikslą – pristatyti Lietuvoje retai statomus kūrinius bei užtikrinti stilistinę repertuaro įvairovę. „Tai – monumentalus pastatymas, apjungiantis daugybę atlikėjų ir gausią kūrybinę komandą. Norime publikai ne tik pristatyti šią operą, bet ir supažindinti su baroko muzika, jos ypatumais, tad prieš premjerą organizuosime pažintinius vakarus. Ypatingai džiaugiamės ir verslo partneryste – VMG grupė tapo generaliniu spektaklio rėmėju, o tai liudija teatro profesinį augimą ir pripažinimą“, – sako G. Giedraitytė.

KVMT pastatymas „Julijus Cezaris Egipte“ – tai ne tik operos premjera, bet ir didžiulė meninė kelionė, kurioje susilieja baroko muzika, tarptautinis kūrybinis talentas, moderni choreografija ir monumentalus vizualinis dizainas. Ši opera žada būti vienu svarbiausių Lietuvos muzikinio teatro įvykių 2026 metais, paliekančiu gilų emocinį ir estetinį įspūdį.

KVMT inf.