Pilietiškumo ugdymas Lizdeikos gimnazijoje

Kasmet Radviliškio Lizdeikos gimnazijos antrokai, besibaigiant mokslo metams, keliauja į Vilnių, kad apsilankytų Lietuvos Respublikos Seime ir Valstybės pažinimo centre. Ši išvyka – labai svarbus pagrindinio ugdymo baigimo akcentas. Dvejus metus – pirmoje ir antroje klasėje – gimnazistai pilietinio ugdymo pamokose mokėsi, ką reiškia būti piliečiu, kokios piliečių teisės ir pareigos, sužinojo demokratinių ir diktatūrinių valstybių požymius, vertybes, išsiaiškino pagrindines demokratinės valstybės institucijas, jų funkcijas. Atėjo laikas pamatyti tai, kas išmokta.

Istorija ir pilietiškumas labai glaudžiai siejasi, todėl gimnazistai, lankydamiesi Seime, savo akimis pamatė istorinę Kovo 11-osios salę, pajuto ten tebetvyrančią Laisvės troškimo dvasią, prisiminė istorines asmenybes, dalyvavusias 1990 metų įvykiuose. Didelė garbė buvo sėdėti Kovo 11-sios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų vietose. Žinoma, atminimui įsiamžinome nuotraukose. Pamatėme, pajutome, išgirdome, o dabar kitais mokslo metais reikės istorijos pamokose kalbėtis, kaip saugoti Tėvynės laisvę, būti budriems ir atsakingiems, nes šiuolaikinis perteklius skatina verkšlenimą ir vangumą. LR Konstitucijos salėje ilgas stalas, aukštos kėdės, didžiuliai paveikslai ant sienų. Susėdome kaip seimūnai, kurie kūrė, taisė, ,,šlifavo’ kiekvieną pagrindinio valstybės įstatymo – Konstitucijos– straipsnį. Šiuolaikinė LR Konstitucija buvo priimta 1992 metų spalio 25 dieną referendume, kuriame dalyvavo daugiau kaip 75% nuo visų balsavimo teisę turinčių gyventojų. Pažiūrėkime šių dienų Seimo rinkimų skaičių – vos daugiau kaip 52% balsavusiųjų. Konstitucijos antrajame straipsnyje rašoma, kad ,,Lietuvos valstybę kuria Tauta”. Iš kur atšliaužė tas piliečių abejingumas ir atsiribojimas nuo savo pareigų? Belieka viltis, kad ne tik išgirdę, bet ir pabuvę, pamatę iš žurnalistų balkono, kaip dirba Seimas, susitikę su seimo nariu Sauliumi Luščiku, išgirdę, kokius klausimus dabar sprendžia Seimas ir kaip šie sprendimai palies kiekvieną gyventoją, gimnazistai, būsimieji rinkėjai, nepamirš, kad aukščiausioji valdžia priklauso Tautai. Taigi, mokome mokinius nenusivilti ir tikėti, kad kiekvienas iš jų yra labai svarbus Tėvynei.

Dar viena labai svarbi nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės institucija – Prezidentūra. Tiesa, užeiti į prezidentūrą, kai joje dirba LR Prezidentas,  negalima. Todėl grupė gimnazistų nuskubėjo į Valstybės pažinimo centrą. Griežta patikra, ir mokiniai pakliuvo į interaktyvias šiuolaikines sales. Dviejų valandų viską apžiūrėti, paliesti, išgirsti tikrai neužteko. Čia mokiniai mokėsi, patys to nejausdami – aktyvi veikla, informacija planšetėse ir gidas vedė iš vienos salės į kitą, nuo vieno švytinčio stendo prie kito: valstybiniai apdovanojimai, UNESCO paveldas, užsienio svečių dovanos LR Prezidentui iš viso pasaulio, įspūdinga NATO salė ir kt. Puikus praktinis valstybės pažinimo būdas. Pagaliau gimnazistai suprato, kad valstybė nėra kažkas, veikiantis atskirai nuo piliečių. Valstybė tai mes!

Čia turėtų būti straipsnio pabaiga, bet refleksija yra refleksija. Ar pavyksta įskiepyti demokratines vertybes šiuolaikiniam jaunimui?

 Edmundas Berkas rašė: „Tam, kad įsiviešpatautų blogis, užtenka to, kad geri žmonės nedarytų nieko…“ Neužtenka būti tiesiog geru žmogumi, mes privalome būti aktyviais piliečiais, neabejingi tam, kas vyksta pasaulyje. Kad tai suprastų jauni žmonės, jie turi pamatyti, kas atsitinka, kai geri žmonės nieko nedaro. Balandžio 23-25 dienomis Lizdeikos gimnazijos mokiniai ir mokytojos kartu su Lietuvos atstovais dalyvavo pasauliniame renginyje Aušvice, Lenkijoje. Iš viso pasaulio suvažiavo žmonės į „Gyvųjų maršą“ pagerbti čia nužudytų virš milijono žmonių, daugiausia žydų. „Aš turėjau unikalią galimybę dalyvauti tarptautiniame „Gyvųjų maršo“ renginyje, kad geriau galėčiau suvokti Holokausto mastą, kaip vyko Holokaustas ir kartu pamatyti gyvai Aušvicą – Birkenau,“ – refleksijoje apie kelionę rašė gimnazistė Emilė. „Būti dalimi Lietuvos delegacijos – buvo didelė garbė ir mus nustebino toks renginio dydis, tiek daug žmonių. Esame dėkingi už galimybę užmegzti ryšius su kitais jaunais žmonėmis iš žydų bendruomenių, iš įvairių valstybių, “- rašė trečiokai gimnazistai Domas ir Ignas. Džiugu, kad gimnazistai neabejingi ir ne tik žodžiais, bet ir veikla aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose.

Neužmirškime… remember… Vienas dažniausiai globalioje viešojoje erdvėje šiandien girdimų imperatyvų – „Niekada daugiau“ – nuskamba Holokausto aukų atminimo renginiuose. Ir tada skaudžiai dilgteli mintis – kodėl ir vėl liepsnoja karo židiniai…nejaugi neužtenka visiems vietos po saule? Ar mes galime ką nors  padaryti, kad neįsiviešpatautų blogis? Dar po Antrojo pasaulinio karo didžiosios Europos valstybės suprato, kad tik kartu mes esame stiprūs, todėl įkūrė Europos Sąjungą – unikalų politinį darinį, kurio tikslas – išsaugoti taiką ir atkurti gerovę. Tai buvo pasiekta, o nuo 2004 metų šių pokyčių dalis yra ir Lietuva.  Beliko sunkiausia dalis – keisti mąstymą ir jaustis europiečiais.          

 Gimnazistai tikrai tam pasiruošę, nes aktyviai dalyvauja projekte „Mokykos – Europos Parlamento ambasadorės“, kasmet vyksta į Euroscolą Strasbūre, kur kartu su mokiniais iš ES šalių kaip tikri parlamentarai sprendžia aktualius klausimus. „Strasbūras kvepia istorija ir laisve,“ – kelionėje užrašė Gabrielė.  „Europos Parlamente mus visus vienijo tas pats svarbus ir kilnus tikslas. Galėjau reikšti savo nuomonę,“ – džiaugėsi  Kajus. Du kartus parlamento debatuose dalyvavusi Melita po posėdžio pasakė: „Dabar žinau, ką noriu veikti gyvenime.“ Šis projektas ugdo atsakomybę už savo šalį, už Europą, už klimato kaitą, už lyčių lygybę, už taiką ir t.t.  O kur dar susitikimai su politikais, su kitų mokyklų MEPA projektų komandomis, tarptautiniai debatai apie „Demokratines vertybes“, susitikimai ir išvykos per Erasmus+ projektus. 

Ar viską padarėme, kad augtų aktyvi, neabejinga karta?  Lizdeikos gimnazijos mokiniai turi visas galimybes, belieka jomis pasinaudoti.

Ana Savickienė, istorijos mokytoja