Kas sakytų, kad Šiauliuose nėra nieko įdomaus, klystų. Po kapitalinio požeminių komunikacijų remonto ir rekonstravimo darbų naujai švyti garsusis Šiaulių bulvaras. Neretai net dažnas šiaulietis praskuba per bulvarą nepakėlęs akis, nepastebėjęs įdomių objektų, nepasidomėjęs jų prasme ar sukūrimo istorija. Tad pakeliaukime šia gatve lengva pėstute.
Šiaulių pėsčiųjų bulvaras – pirmasis toks Lietuvoje (ir buvusioje Sovietų Sąjungoje) ir trečiasis pagal senumą Europoje.
1974 m. Šiaulių miesto garbės piliečio Viliaus Antano Kazanavičiaus (tuometinis Šiaulių vykdomojo komiteto pirmininkas) iniciatyva sumanyta uždaryti dalį Vilniaus gatvės (centrinės miesto gatvės), ją rekonstruoti, pritaikant pėstiesiems. Tais pačiais metais į Šiaulius vyriausiojo miesto dailininko pareigoms buvo pakviestas jaunas dailininkas Vilius Puronas. Reikėjo naujų idėjų, jaunų jėgų projektuojant ir kuriant miesto estetinį įvaizdį.
Jau anuomet miesto vyr. dizaineris V. Puronas originaliai ,,iliustravo“ pėsčiųjų bulvarą. Iki dabar grožimės turinės reklamos objektais (mažosios architektūros objektais).
Grakštuolės kregždės, susisukusios lizdą prie aukso parduotuvės, saugoja lobį.
Atverstos knygos kviečia užeiti į knygyną.
Gyvatė, apsivijusi taurę, praneša apie šalia esančią vaistinę.
Aukštai iškeltas batas informuoja apie batų parduotuvę.
Juodas vėžys ropoja ant lietuviškų cigarečių ,,Kastytis“ pakelio, įspėdamas apie tykantį pavojų.
Besišypsanti smagi porelė kviečia nepraeiti pro gėlių krautuvėlę.
Pačiame miesto centre, Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoje, garsi ,,Gaidžio“ laikrodžio aikštė. Ilgainiui ,,Gaidys“ tapo vienu iš Šiaulių simbolių.
Pradėjus rengti pėsčiųjų bulvarą, 1974 m. šį originalų laikrodį suprojektavo V. Puronas. Anot dailininko, tai jo pirmasis darbas Šiauliuose. (Varinį gaidį nukalė meistras Eduardas Konstantinovas). Pirmą kartą ,,Gaidys“ užgiedojo 1975 m. gegužės mėnesį. Anuomet jis plasnojo ir skelbė laiką kas valandą. ,,Gaidžio“ aikštė greitai tapo mėgiama jaunimo susitikimų ir pasimatymų vieta.
Dabar ,,Gaidys“ atnaujintas, restauruotas. Laikrodyje įmontuotas šveicariškas mechanizmas rodo tikslų astronominį laiką. ,,Gaidys“ 12 ir 18 valandomis sveikinasi ,,Sveiki atvykę į Šiaulius!“ net 14 kalbų!
Kiek tolėliau nuo ,,Gaidžio“, ant vieno pastato sienos, – didelis Šiaulių herbas. Jo autorius – dailininkas Vilius Puronas. Herbas ,,išpieštas“ 1975 metais. Šis įspūdingas miesto ženklas sukurtas iš kelių spalvų (pilkų atspalvių) granito tinko.
Verta pasidomėti Šiaulių herbo prasmėmis. Meška – Žemaitijos simbolis. Akis – Dievo visareginti akis (Apvaizda). Jautis – karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio ženklas. (Šio karaliaus leidimu Šiauliams 1791 metais buvo suteikta miesto privilegija).
Šiauliams svarbus istorinis faktas – Povilo Višinskio gyvenimas ir veikla šiame mieste pirmojo Lietuvos tautinio sąjūdžio laiku (XIX a. pab. – XX a. pr.). P. Višinskio ir Vilniaus gatvių sankirtoje 1991 m. atidengtas kuklus klasikinis biustas – portretas – paminklas P. Višinskiui, žymiam lietuvybės ir tautinės kultūros puoselėtojui (skulptorius Stasys Žigulis).
Šiaulių pėsčiųjų bulvarą drąsiai galima vadinti skulptūrų alėja. Dauguma skulptūrų tą bulvaro kūrimo metą sukūrė dailininkai skulptoriai Kazys ir Birutė Kasperavičiai.
Pradėjus statyti ,,Šiaulių“ viešbutį, miesto užsakymu, skulptorius K. Kasperavičius 1980 metais sukūrė skulptūrinę kompoziciją ,,Trys paukščiai“ (varis). Ir anuomet miestas sulaukdavo nemažai svečių. Paukščiai, grakščiai iškėlę sparnus, prie Šiaulių viešbučio sveikina svečius ir miestiečius. Šiandien čia jaukus poilsio skverelis.
Paėjėjus centro link, tyliai trykšta pažabotas Rūdės upelis – fontanėlis ,,Rūdė“(1985).
Visada akį patraukia draugiškos beždžionėlės – ,,Chimeros“ (1988). Dar neseniai jos saugojo Swedbanko lobius, o dabar laukia naujų šeimininkų…
Praeivius džiugina skulptorės Birutės Kasperavičienės ,,Pelikanai“(1977) – fontanas ties Vilniaus ir Tilžės gatvių sankryža. Gal tai sąsaja su pailsėti nutūpusiais paukščiais prieš ilgą kelionę į šiltuosius kraštus?
Pėsčiųjų bulvare, ties Kaštonų alėja, ne vieną mažylių kartą džiugina B. Kasperavičienės iš pasakos nužengę balto marmuro ,,Trys nykštukai“(1976).
1979 m. priešais Kaštonų alėją – skulptoriaus Aloyzo Toleikio skulptūra ,,Motinystė“. Vykdant bulvaro rekonstrukciją, prie šios estetiškai dekoratyvios motinos ir kūdikio skulptūros sukurta jauki aplinka: pasodinti želdiniai, trykšta iš nušlifuotų dailių akmens ,,grybukų“ fontanėliai.
Šalia Didždvario gimnazijos skleidžianti jaunystės žavesį kita A. Toleikio skulptūra ,,Mergaitė su dūdele“ (,,Muzika“). Ji čia perkelta iš Šiaulių universiteto kiemelio. Naują vietą išrinko pats autorius. Savo prasme ,,Mergaitė su dūdele“ simboliškai siejasi su gimnazijos istorija – prieškario laikotarpyje čia buvo mergaičių gimnazija.
Smagu pastebėti naujus objektus. Štai šalia Dailės galerijos palikti ,,Batai“ (skulptorius Martynas Gaubas). Verta atidžiau patyrinėti ,,Batus“. Ant vieno bato – Šiaulių herbo detalės: jautis, meška, Dievo akis. Ant kito – užrašas ,,Šiauliai“. Bronziniai batai išdekoruoti lauro lapais. Jei nori, visada gali pasimatuoti batus ir nusipaveiksluoti smagiai nuotraukai.
O štai ant Dailės galerijos sienos kybo lyg nuogų žmonių figūros. Pasirodo, tai skulptorės Redos Uogintienės sukurta kompozicija ,, Angelų lietus“ (2014). Originali mintis taip pavaizduoti kybančius lyg vandens lašus susigūžusius nuogus angelus autorei kilo, apsilankius Šiauliuose popiežiui Jonui Pauliui II.
Atidus praeivis pastebės ir po kojomis ,,langelius“ grindinyje. Taip išmoningai paslėpti miesto paslaptis sumanė grupė kūrybingų autorių (Romualdas Inčirauskas, Vitalija Kurtinaitienė, Reda Uogintienė, Arūnas Uogintas, Voldemaras Barakauskas, Edita Sūdžiūtė, Gintautas Lukošaitis, Živilė Žvėrūna, Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Simona Bagdonaitė Gubinienė.). ,,Slapukų gidas“ – originalus meno objektas, keliantis šypseną ir nuostabą.
Išskirtinis bulvaro akcentas – skulptoriaus Dariaus Augulio ,,Meilės varpas“(2015). Tai iš vientiso švediško granito luito 4 metrų skulptūra, išraižyta tautinių ornamentų motyvais. Viršuje – širdis ir varpas.
Varpas išlietas Lenkijoje. Ant jo išraižyti žodžiai: ,,Tų dėlei, kuriuos myliu“. Iš tiesų, ,,Varpas“ neša gilią prasmę – meilę visiems, kuriuos mylime ir tautinio Atgimimo priminimą (ar žodis ,,dėlei“ neprimena XIX a. pabaigos – XX a pradžios tautinio Atgimimo šauklių leksikos?). Ne atsitiktinai parinkta ir paminklo vieta – Vilniaus ir Varpo gatvių sankryža.
Dar įdomi ir reikšminga detalė: per pavasario ir rudens lygiadienius saulė nušviečia širdį viršuje, taip primindama giliaprasmį ,,Varpo“ šaukinį.
Tai tik dalis suminėtų Šiaulių bulvaro įdomių objektų. Bulvaras kasmet vis praturtinamas naujais dailininkų kūriniais. Jaukus Šiaulių bulvaras – dešimtmečiais sukurta ir vis tobulinama estetinė erdvė, puikiai reprezentuojanti Saulės miestą.
Vitalija Jakubauskienė
Nuotraukos: Vitalijos Jakubauskienės
