Per žaidimą – į lietuvių kalbą

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos padėkas dr. Violeta Meiliūnaitė įteikė pedagogėms Audronei Meškienei, Zitai Dabožinskienei, Jūratai Bogužienei, Gintarei Gudauskienei, Aleksandrai Norbutienei.

„Kokia kalbos dalis yra žodis gražus?“, – Viekšnių lopšelio-darželio „Liepaitė“ ugdytinių klausė Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. „Būdvardis“, – choru atsakė dovanų laukiantys mažyliai. Tokiu pokalbiu prasidėjo naujienų portale www.manokraštas.lt skelbtos ir Mažeikių rajono Viekšnių lopšelio-darželio „Liepaitė“ inicijuotos tarptautinės virtualios parodos „Trijų žodžių galia“  globėjų Seimo narės ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės dr. Violetos Meiliūnaitės susitikimas su mažaisiais kalbos puoselėtojais ir jiems padėjusiomis pedagogėmis.

Iniciatyvūs ir kūrybingi

Jau trečią kartą naujienų portalas www.manokraštas.lt, bendradarbiaudamas su partneriais, surengė virtualią parodą, skirtą kalbai. Pastarųjų dvejų metų parodos iniciatoriai ir portalo partneriai yra Viekšnių lopšelis-darželis „Liepaitė“.  Šių metų paroda buvo skirta trims kalbos dalims – daiktavardžiui, veiksmažodžiui ir būdvardžiui – kurias reikėjo sujungti į vieną išraiškingą sakinį, apibūdinantį nufotografuotą ar nupieštą vaizdą. Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais, parodą globojo Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Paroda sulaukė ne tik šalies mokyklų susidomėjimo, bet ir puikių darbų iš Bostono (JAV), Drameno (Norvegija) ir Kavano (Airija) lituanistinių mokyklų.

Pasiekti šalies ugdymo įstaigas mums padėjo miestų ir rajonų švietimo skyriai, o lituanistes mokyklas pakviesti padėjo Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorė Donata Simonaitienė.

Tačiau „Liepaitės“ ugdytiniai ne tik inicijavo virtualią parodą, bet ir patys, padedami pedagogių, pasinėrė į vaizdų, daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių paiešką ir sakinių kūrimą.

Gegužės 8 dieną sulaukėme parodos globėjų. Svečius pasitiko „Paukščiukų“ grupė kartu su muzikos mokytoja Milda Teniene surengtu trumpu, bet labai smagiu koncertu. Į jų muzikos ir dainelių taktą lingavo ir patys atlikėjai, ir klausytojai.

Po žemaitiško viešnių pasveikinimo prasidėjo viena maloniausių dalių – apdovanojimai. Mažieji kūrėjai buvo apdovanoti parodos iniciatorių ir globėjų padėkomis ir saldainiais.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos padėkas dr. Violeta Meiliūnaitė įteikė pedagogėms Audronei Meškienei, Zitai Dabožinskienei, Jūratai Bogužienei, Gintarei Gudauskienei, Aleksandrai Norbutienei.

Seimo narė padėkomis ir suvenyrais apdovanojo šio projekto koordinatores – vadovo pavaduotoją Jūratę Škerbienę ir socialinę pedagogę Nijolę Achrem. Už iniciatyvos palaikymą, skatinimą nuo mažumės gerbti lietuvišką žodį Seimo narės padėka ir suvenyrai įteikti mūsų ugdymo įstaigos vadovei Daivai Narmontienei. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dovana ir padėka įteikta visai lopšelio-darželio „Liepaitė“ bendruomenei.

Dėkodamos už surengtą virtualią parodą „Trijų žodžių galia“ VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė išreiškė viltį, kad puoselėjant kalbą ir ateityje jos galės pas mus apsilankyti ir dar ne sykį padėkoti vaikams, pedagogams, vadovams ir visai bendruomenei už gražias iniciatyvas. (Virtualią parodą „Trijų žodžių galia“ rasite čia)

Be abejo, mums buvo malonu girdėti ir viešnių, ypač Seimo narės, kuri „Liepaitėje“ lankėsi jau antrą kartą, įspūdžius tiek apie aplinkos, tiek ir apie patalpų vidaus pokyčius, kurie pagerina mažylių ugdymosi sąlygas, daro patrauklesnį ugdymo procesą.

Susitikimas su lituanistais

Popiet Seimo narė ir VLKK pirmininkė Mažeikių rajono savivaldybėje susitiko su rajono lituanistais. Susitikime dalyvavo rajono merė  Rūta Matulaitienė, rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Radzienė.

Seimo narė Vilija Targamadzė pasveikino su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, akcentuodama, kad kiekvieno mūsų pareiga saugoti lietuvių kalbą, jos turtingumą ir vaizdingumą. „Noriu palinkėti dvasinio pakilumo ir skaidrumo, nebijoti klysti, nes suklydus visada galima pasitaisyti“, – linkėjo Seimo narė.

„Kai studijavau lietuvių kalbą, o tada mūsų kursas buvo didelis, įstojome 117, pabaigėme, atrodo, 111, profesorius Pakerys mums sakydavo: „Vaikai, ko jūs bijote. Jūs tikrai daugiau dalykų mokate negu nemokate. Mes, lietuviai, gan dažnai pamirštame, kiek daug gerų dalykų turime ir dažnai ieškome to, kas yra bloga, – sveikindama su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, keisti požiūrį į savo galimybes linkėjo Violeta Meiliūnaitė. – Su mūsų kalba yra viskas gerai. Vaikai negali kalbėti taip, kaip kalbėjo seneliai, nes jie gyvena visai ne taip, kaip gyveno jų seneliai. Nesikeičia tik negyvos kalbos. Kol lietuvių kalba keičiasi, tol ji yra gyva, tik klausimas, kiek mes leidžiame jai keistis. Geriau, kad kalbos keitimasis būtų valdomas.“

Pirmuosius metus VLKK vadovaujanti dr. Violeta Meiliūnaitė peržvelgė komisijos kelių mėnesių veiklą. „Pirmas darbas, su kuriuo teko susidurti pradėjus vadovauti VLKK, buvo Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metams gairės. Kol kas jos nepatvirtintos. Pirminis tekstas buvo rengtas praėjusių metų pavasarį.  Per tą laiką pasikeitė daug dalykų. Įsibėgėjo karas, į Lietuvą atvyko daug ukrainiečių, o kartu su jais – ir daug rusų kalbos, nes ukrainietiškai mes nemokame ir bendraujame tarpine rusų kalba, kuria nebūtinai kalba ukrainiečiai. Šiuo metu Lietuvoje rusų kalbos yra kaip niekada daug. Būtent šį reiškinį ir akcentavome atnaujindami gaires, – kalbėjo VLKK pirmininkė. – Gaires papildėme ir kita nuostata, skelbiančia, kad lietuvių kalbos turi būti mokoma. Be abejo, kalbėdami apie lietuvių kalbos mokymą, mes pirmiausia galvojame apie Lietuvoje gimusių ir lietuviškoje aplinkoje augančių vaikų mokymą.  Tačiau yra lietuvių vaikų, kurie auga užsienyje. Tam pasigedome mokymo priemonių, ypač skaitmeninių.  

Lietuvių kalbos turi būti mokomi ir imigrantai, bet paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra institucijos, kuri šį mokymą koordinuotų. Lietuvių kalbos mokymo kursų rengiama nemažai, bet tie kursai yra pavieniai. Būtinas imigrantų mokymo koordinavimas, reikalingas valstybinės kalbos mokymo tęstinumas. Kol kas to nėra.

Svarbus klausimas – lietuvių kalbą reglamentuojanti teisinė bazė. Seime įregistruoti du konstitucinių Valstybinės kalbos įstatymo projektai. Vienas projektas yra per lietuvių kalbą labai saugantis tautinį paveldą ir varžantis lietuvių kalbos raidos galimybes, kitas – itin liberalus, net iki to, kad leidžiama dokumentus teikti net ir ne lietuvių kalba. Tame galima įžvelgti atvirą kelią dvikalbystei.  Reikalingos diskusijos aukso viduriui tarp dviejų kraštutinumų rasti. VLKK pateiks savo pasiūlymus.

Dar vienas klausimas, sukeliantis yra diskusijų, yra Seimo narės Laisvės frakcijos atstovės Ievos Pakarklytės įregistruotas Asmens vardo ir pavardės rašymo įstatymo pataisos projektas. Pirmiausia dėl šio įstatymo jau kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Ir kol nėra Konstitucinio Teismo išvados, atsiranda naujos pataisos siūlymas leisti moteriškas pavardes rašyti kaip vyro pavardes, kai jos baigiasi galūne a. Tad šeimose, kuriose vyro pavardė Šalna, Pelėda, pagal pateiktą pasiūlymą būtų ir moterų pavardės. Lietuvoje įprasta, kad moterų pavardės skirtųsi nuo vyrų. Be to, tokia pavardės daryba labai artima slavų pavardžių darybai.“

Apžvelgus valstybinės kalbos padėtį, savo problemas išdėstė ir lituanistai. Ir viena didžiausių jų keliama šiandienos problema – parengtos lietuvių kalbos programos, pagal kurias teks mokyti vaikus nuo rugsėjo 1 dienos, bet iki šiol nėra šias programas atitinkančių vadovėlių.

Kol lituanistai kalbėjo apie valstybinės kalbos problemas, Seimo narė prof. habil. dr. Vilija  Targamadzė bendravo su Mažeikių rajono socialiniais pedagogais.

Nijolė Achrem

Viekšnių lopšelio-darželio „Liepaitė“ socialinė pedagogė

Nuotr. autorė Nijolė Achrem