Pedagogų rengimo iššūkiai: kaip padėti ir gabiems, ir specialiųjų poreikių turintiems mokiniams

Daiva Bartninkienė. Švietimo pagalbos kompetencijų centro atidaryme (J. Petronio nuotr.)

Šalies mokyklose daugėja iššūkių – vienas iš jų yra įtraukiojo ugdymo, t. y. ugdymo kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius, įgyvendinimas. Tai apima ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją, ir itin gabių vaikų mokymąsi. Reaguodamas į besikeičiančius švietimo poreikius, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) plečia programas būsimiesiems pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, vykdo mokslinius tyrimus, dalijasi įžvalgomis su praktikais.

Šiandieninėje mokykloje vis labiau įsitvirtina suvokimas, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, su savitais gebėjimais ir poreikiais. Personalizuotas ugdymas tampa ne tik teorine koncepcija, bet ir praktine būtinybe.

Kiekvienas vaikas – su savais gebėjimais ir poreikiais

„Reikia skirti gerokai daugiau laiko pačiam startui – vaiko pažinimui,” – pabrėžia VDU Švietimo akademijos doktorantė ir dėstytoja, Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė Daiva Bartninkienė, tyrinėjanti personalizuoto mokymosi sritį.

Pasak jos, mokytojai, prieš pradėdami dirbti su klase, turėtų kiek įmanoma labiau pažinti savo mokinius – susipažinti su kiekvieno vaiko duomenimis, jo mokymosi praeitimi, pabendrauti su šeima dar prieš pradedant mokymosi procesą. Nors toks pažinimo procesas iš pradžių reikalauja daugiau laiko ir pastangų, jis vėliau atsiperka stipresniu ryšiu su mokiniu bei geresniais vaiko mokymosi rezultatais.

„Personalizuotas mokymasis atveria daug galimybių mokytojui, ir vėliau galima net sutaupyti laiko. Pažinus mokinius, mokytojas gali efektyviau planuoti mokymosi strategijas, atpažinti mokinių stipriąsias ir silpnąsias puses bei tikslingiau organizuoti ugdymo procesą”, – įsitikinusi D. Bartninkienė.

Pritaikyti tinkamas metodikas jų ugdymui

Gabių vaikų atpažinimas, pažinimas ir jų ugdymas – mūsų šalyje mažai tyrinėta sritis ir menka sukaupta patirtis. Personalizuotas ugdymas tiesiogiai siejasi su gabių vaikų ugdymu. VDU Švietimo akademijoje Kaune, Vilniuje ir Tauragėje penkerius metus veikianti tarptautinė gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“ buvo sukurta būtent tokiam tikslui.

Programa vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintą Izraelio gabių vaikų ugdymo modelį, kuriame vienas iš svarbiausių dedamųjų yra gabių vaikų atpažinimas ir vaiko stiprybių nustatymas, tuomet ugdymo programos įvairaus amžiaus vaikams kūrimas. Specialiai parengti mokytojai, dėstytojai, psichologai ruošia programas gabių vaikų gebėjimų intelektiniam ir emociniam ugdymui – to svarba pagrįsta ne tik praktiniais stebėjimais, bet ir moksliniais tyrimais.

„Gabūs vaikai turi turėti erdvę, kurioje jie mokosi, bendrauja, bendradarbiauja su panašiais į save”, – sako D. Bartninkienė, pabrėždama, kad tokie vaikai neturėtų būti išskirti į atskiras mokyklas – svarbu išlaikyti socialinės aplinkos įvairovę, tuo pačiu suteikti jiems galimybę dirbti ir veikti su panašaus gebėjimų lygio bendraamžiais.

Gabių vaikų ugdymo centras „Gifted“ naudinga ne tik patiems jį lankantiems gabiems vaikams, bet jis svarbus universitete ir kaip pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, psichologų rengimo dalis.

„Mums, kaip pedagogų rengimo centrui, svarbu suprasti, kokie yra šių vaikų poreikiai, kaupti kompetenciją ir kaip tai integruoti į būsimų specialistų rengimo procesą. Būsimiems mokytojams reikia gebėti atpažinti gabius vaikus ir pritaikyti tinkamas metodikas jų ugdymui, o švietimo pagalbos specialistai turi mokėti teikti reikiamą vaiko poreikius atitinkančią pagalbą“, – akcentuoja pašnekovė.

Ir praktinė aplinka studentams, ir erdvė mokslininkams

Darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, įskaitant ir gabius vaikus, reikalauja specialių pedagoginių kompetencijų. Siekiant sustiprinti šią sritį, universitete neseniai duris atvėrė VDU Švietimo pagalbos kompetencijų centras. Jo įkūrimas buvo ilgalaikis procesas, prasidėjęs kartu su specialiosios pedagogikos bakalauro programos įvedimu.

Centro veikla apima kelias svarbias sritis – tai ir aplinka studentų praktinėms veikloms, ir erdvė mokslininkams bei tyrėjams: „Įtraukusis ugdymas yra svarbi sritis. Universitete dirba ne tik jau žinomi ir patirtį turintys mokslininkai, bet skiriamas didelis dėmesys doktorantų rengimui. Šiuo metu Švietimo akademijoje studijuoja keturi doktorantai, tiriantys skirtingas sritis, susijusias su įtraukiuoju ugdymu. Kartu su mokslininkais doktorantai dalijasi patirtimi, naujausiomis mokslinėmis žiniomis su praktikais, dirbančiais ugdymo įstaigose, taip pat su specialiųjų poreikių turinčių vaikų šeimomis. Ši veikla ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste“.

Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė D. Bartninkienė pabrėžia, kad įtraukusis ugdymas – tai ne tik specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija, bet ir gebėjimas atliepti visų mokinių poreikius. Jei vadovaujantis personalizuoto ugdymo principais centre matysime kiekvieną vaiką, pažinsime jį, parinksime tinkamus ugdymo metodus, įtrauksime vaiką į  mokymąsi, organizuosime ir teiksime, jei reikia, švietimo pagalbą, reflektuosime, t.y. sudarysime vientisą kompleksą, kuris gali užtikrinti pažangą kiekvienam mokiniui atsižvelgiant į jo poreikius.

„Nors tai reikalauja papildomų išteklių ir specialistų pasiruošimo, ilgalaikėje perspektyvoje jos didina švietimo prieinamumą ir kokybę, kartu stiprindamos visą pedagogų rengimo sistemą“, – sako pašnekovė.

Ieško iššūkių ir kuria inovacijas

Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė D. Bartninkienė savo kelią švietime numatė labai anksti: „Jau nuo penktos klasės žinojau, kad dirbsiu mokytoja, ir šis mano noras niekada nesikeitė”.  

Baigusi literatūrologijos magistro studijas, ji dirbo mokytoja mokykloje, vėliau ėmėsi vadybinio darbo, tapusi mokyklos vadovo pavaduotoja, mokyklos vadove, o galiausiai nėrė į verslą. Tačiau ir būdama versle ji pernelyg nenutolo nuo švietimo srities – dirbo produktų vadove, leidybos skyriaus vadove mokomosios literatūros leidykloje, prisidėjo prie skaitmeninių produktų, tokių kaip ugdymo platforma „Eduka”, kūrimo ir kt.

„Visada sakydavau, kad kai sukaupsiu patirties, dalinsiuosi ja su studentais. Todėl grįžau į švietimo sektorių, tik aukštajame moksle, ir būtent ten, kur visada ir norėjau – į pedagogų rengimo sritį, nes labai norėjosi pasidalinti ta sukaupta patirtimi”, – pasakoja D. Bartninkienė, VDU dirbanti jau ketverius metus. Čia ji ne tik dėsto, bet ir tęsia doktorantūros studijas, gilinasi į mokslą, tyrinėdama personalizuota strategija paremtą tarpdisciplininę pagalbą įtraukioje mokykloje.

Ar tokios iniciatyvos gali pakeisti Lietuvos švietimo sistemą ilgalaikėje perspektyvoje? Pašnekovė žvelgia į ateitį optimistiškai: „Visą gyvenimą einu ieškodama vis naujų iššūkių. Tikiuosi, kad veikdama akademinėje aplinkoje kartu su kolegomis dar atrasime įvairių inovatyvių sprendimų, kurie bus naudingi ir mūsų mokytojams, ir švietimo pagalbos specialistams, ir, svarbiausia, mūsų vaikams”. 

Nerijus Žeronas