Pažintis su dzūkiška tarme ir pasaulėvaizdžiu

Ketvirtadienio vakarą Trakų viešojoje bibliotekoje skambėjo dzūkiška (pietų aukštaičių) tarmė ir liejosi puikios emocijos. Vyko pažintis su knyga „Iš Dzūkijos praeities. Seirijų kraštas. Kalba ir istorija“ bei susitikimas su viena iš leidinio sudarytojų – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programų skyriaus vedėja, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresniąja mokslo darbuotoja Vilija Ragaišiene. Daug sužinojome apie namų vaizdinio reikšmę dzūkų pasaulėvaizdyje, atsakinėjome į viktorinos klausimus apie lietuvių kalbą, kultūrą ir istoriją bei laimėjome vertingų prizų. Renginys skirtas LR Seimo paskelbtiems Dzūkijos (Dainavos) metams paminėti.

Iš Dzūkijos praeities

Dr. Vilija Ragaišienė pirmiausia renginio dalyvius supažindino su knyga „Iš Dzūkijos praeities. Seirijų kraštas. Kalba ir istorija“ – jos struktūra, temomis, publikuojamais straipsniais ir jų autoriais. Pristatė kolegę – Lionę Lapinskienę, kuri padėjo sudaryti leidinį, ir jos straipsnį-pratarmę „Į Seirijų kraštą – per žodį ir istoriją“. Kitos publikacijos: dr. Dovilė Tamulaitienė „Seirijų valsčiaus gyvenamųjų vietų vardai“ ir „Seirijų krašto vietovardžiai“; geografas Juozas Gibas „Linijinių vienkieminių kaimų atsiradimas Dzūkijoje“; tautosakos žinovas Povilas Krikščiūnas „Vietos ženklai seirijiškių tautosakoje: tekstai, žmonės, vietovardžiai“ ir „Tautosakos tekstai iš Seirijų krašto“. Pačios V. Ragaišienės publikuojamas straipsnis – „Namų vaizdinys pietų aukštaičių pasaulėvaizdyje“. Būtent šia tema ir vyko susitikimas – pristatymas ir dalyvių pasidalijimas savo patirtimis.

Namų vaizdinys pietų aukštaičių pasaulėvaizdyje

V. Ragaišienė akcentavo, kokie svarbūs ir reikšmingi dzūkams yra namai: „Pietų aukštaičiai namus suvokia kaip žmogaus fizinio buvimo žemėje pradžią ir pabaigą. Namai yra uždara erdvė, kurioje žmogui dera gimti, gyventi ir mirti. Šaltiniuose ne kartą paliudyta vyriausiosios kartos atstovų nuostata, kad namai įrėmina žmogaus fizinį buvimą žemėje ir saugo nuo gimimo iki mirties. Žmogui namai yra svarbūs, nes juose išsaugomos šeimos šaknys ir vertybės (papročiai, kalba (tarmė), tikėjimas), užtikrinamas ryšys su gimtuoju kraštu. Tarminiuose šaltiniuose ne kartą paliudyta tiesa, kad mirus žmonėms miršta ir jų namai.“

Renginio metu viešnia demonstravo skaidres, rodė nuotraukas, kuriose užfiksuota tikra dzūkiška pirkia, pristatė frazeologizmus su žodžiais namai ir namas, dalijosi savo prisiminimais ir visą publiką užbūrė energija, optimizmu bei melodingai skambančia dzūkiška šneka.

Lietuvių kalba, kultūra ir istorija

Po įdomaus ir išsamaus pristatymo bei gražaus dzūkavimo sekė viktorina „Esame kartu“, kurios klausimai buvo sudaryti iš temų apie lietuvių kalbą, asmenybes, istoriją ir kultūrą. Viktorina skirta Lietuvių kalbos dienoms. Susirinkusieji aktyviai atsakinėjo, todėl buvo apdovanoti prizais – Lietuvos valstybės kontūro atšvaitais su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos simbolika, o du smalsiausi džiaugėsi gavę po pristatomą leidinį.

Pažinkime Dzūkiją

Šiemet Trakų viešojoje bibliotekoje organizuojamas renginių ciklas, skirtas Dzūkijos (Dainavos) metams paminėti. Taip pat lankytojai kviečiami gyvai apžiūrėti literatūros parodą „Dzūkijos tautinis kostiumas ir architektūra“ bei internetinėje svetainėje atrasti virtualią parodą „Dzūkija“: https://trakubiblioteka.lt/lt#!virtualgallery26/photo0, kurios supažindina su Dzūkijos kraštu, pirkiomis, tautiniais kostiumais, pietų aukštaičių patarme.

Gimtoji kalba yra mūsų tautos savastis – branginkime ją ir puoselėkime. Atraskime tarmių grožį – jų sąskambį, jose slypintį pasaulėvaizdį ir identitetą. Leidinį „Iš Dzūkijos praeities. Seirijų kraštas. Kalba ir istorija“ su V. Ragaišienės autografu rasite Trakų viešojoje bibliotekoje, laukiame susidomėjusių!

Na, o mielai viešniai dėkojame už prasmingą susitikimą, gausias dovanas ir gražų bendradarbiavimą. Tariame iki pasimatymo kitąmet – planuojame minėti Lietuvių kalbos dienas!

Akvilė Narbutienė,

Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė