Paveldo komisija priėmė svarbų sprendimą dėl kultūros paveldo ir švietimo sričių integralumo

Lapkričio 29 d. Medinės miesto architektūros muziejuje įvykusiame posėdyje, Valstybinė kultūros paveldo komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą rengti nacionalinę darbotvarkę, kurioje būtų atkreiptas dėmesys į kultūros paveldo ir švietimo integralumą kaip svarbų ilgalaikį prioritetą.

Paveldo komisijos sprendime taip pat nutarta prašytiį nacionalinės darbotvarkės rengimo procesą įtraukti ir ją – ekspertę ir patarėją svarbiausioms šalies institucijoms.

Lietuvos kultūros politikos strategijoje, patvirtintoje 2019 m., pabrėžiama, kad paveldo gyvybingumas užtikrinamas, kai jis natūraliai įsilieja į mūsų kasdienį gyvenimą. Paveldas suteikia visuomenei tapatybės ir tęstinumo pojūtį, todėl jis turėtų būti pristatomas ir komunikuojamas pozityviai, integruojant į formaliojo švietimo bei ugdymo procesus, kaip įvairių disciplinų pažinimo priemonė ir edukacinė erdvė.

Teisės aktuose ir strateginiuose planavimo dokumentuose akcentuojama kultūros paveldo ir švietimo integralumo svarba ir poreikis, kaip viena svarbiausių kultūros paveldo išsaugojimo priemonių. Tačiau, kaip rodo dabartinė situacija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kultūros paveldo dalies neįvardina savo veiklos prioritetu. Taip pat trūksta Kultūros ministerijos lyderystės inicijuojant strateginius valstybinio lygmens procesus dėl paveldo ir švietimo integralumo.

„Bendrosios valstybinės politikos kūrimas – viena. Visgi nereikia pamiršti ir kito ne mažiau svarbaus elemento – praktinio mokymosi įrankio –  metodinės medžiagos mokytojams, kuri ne visada yra tinkamai prieinama. Pastaraisiais metais buvo imtasi iniciatyvų kurti metodines priemones mokytojams, susijusias su kultūros paveldu, bet ši medžiaga vis dar nėra pakankamai plačiai prieinama ir oficialiai integruota į švietimo portalą emokykla“, – teigia Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Anot jos, šios priemonės turi būti ne tik sukurtos, bet ir lengvai pasiekiamos bei plačiai naudojamos mokytojų, kad mokiniai galėtų geriau pažinti ir įvertinti kultūros paveldą.

Pavyzdžiui, Paveldo komisijos žiniomis, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba yra parengusi metodinę medžiagą mokytojams Sąjūdžio temai aktualizuoti. Šiuo metu, bendradarbiaujant su Lietuvos ypatinguoju archyvu, ruošiama medžiaga partizanų tematika, taip pat ateityje planuojama mokiniams pristatyti tarpukario Kauno, M. K. Čiurlionio, disidentų bei kitas temas.

„Šiuo sprendimu siekiame atkreipti atsakingų institucijų dėmesį ir paskatinti švietimo ir kultūros sektorius susitelkti bendradarbiavimui. Toliau dirbsime su valstybės institucijomis, siekdami užtikrinti, kad kultūros paveldas būtų tinkamai pristatomas ir integruojamas į švietimo sistemą, taip prisidedant prie tautinės tapatybės stiprinimo ir kultūrinės edukacijos Lietuvoje“, – priduria pirmininkė

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimai.

Justina Gasiūnienė, Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vyriausioji specialistė