Pirmadienį baltas žiemos kelias nuvedė į gražią sodybą Zuikų kaime. Čia pasveikinta 90-ąjį jubiliejų švenčianti Vilhelmina Zabalevičienė. Jai stiprios sveikatos ir šviesių dienų linkėjo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir seniūnas Jonas Polito. Mamos švente džiaugėsi svečius sutikusios ir prie stalo sodinusios dukra Birutė ir marti Dalia.
O pati Vilhelmina pasakojo apie ilgą savo gyvenimą ir didelę svajonę, kuri taip ir liko neišsipildžiusi. Jaunystėje uždarbiauti į Rusiją, Estiją, Latviją važiuodavusi, o vėliau visą gyvenimą kolūkyje dirbusi moteris labai norėjo mokslo siekti ir mokytoja tapti. Ji ir dabar prisimena puikų savo mokytoją Julių Gimžūną, kurio šviesi asmenybė sovietams užkliuvo, todėl į Sibirą buvo išvežtas. Mokytojas nekart buvo atėjęs pas tėvą ir prašė gerai besimokančią dukrą leisti aukštesnio mokslo siekti. Tėvas nesutiko: ,,Aš pragyvenau nemokytas, pragyvens ir ana…“. Taigi Vilhelmina baigė 4 klases Zuikų pradinėje mokykloje, Gaureliuose išlaikė egzaminus ir turėjo savo norus pamiršti – namie darbai laukė, brolius ir seseris auginti reikėjo.
Drąsi mergina buvo. Kai tik pasą gavo, viena pati išvažiavo į Rusiją statybose dirbti. Kolūkis norėjo išleisti, bet ji nieko nepaisė. Vėliau vasaromis važiuodavo į Estiją, bet ten nelabai patikdavo, visai kalbos nesuprato, o Latvijoje puikiai susišnekėjo. Užsienyje bent jau šiokį tokį pinigėlį galėjo užsidirbti, o kolūkyje juk beveik nieko nemokėjo. Paskui Vilhelmina ištekėjo. Su vyru Gubertu sūnų Valdo, Dariaus ir dukros Birutės susilaukė. Pas kaimo siuvėją išmokusi siūti tapo puikia meistre, net kolūkio pirmininko žmona, kuriai, sako, niekas neįtikdavo, sukneles tik pas Vilhelminą siūdindavosi.
Dabar močiutė savo gerais vaikais, 7 anūkais ir viena proanūke džiaugiasi. Jau seniai našlauja, įprato viena gyventi, pati ir pečius išsikūrena, vasarą daržuose dirba. Moteris turi šuniuką, du katinus, laiko pulkelį vištų. Vaikus kiaušiniais aprūpina ir reikalinga jaučiasi.
Lina Kovalevskienė
