Pasveikinta garbinga Vinciškės jubiliatė

Lapkričio 10-ąją aplankyta Vidiškių seniūnijos Vinciškės kaimo gyventoja Ona Gaidamavičienė. 90-ojo jubiliejaus proga stiprios sveikatos ir ramių dienų jai linkėjo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir seniūnas Alfredas Aškelėnas. Onutei svečius sutikti padėjo jos dukra Svajutė su vyru, anūkas Justinas, kiek vėliau su gėlėmis močiutės pasveikinti dar atvyko anūkė Rasija ir anūkas Adomas su šeima. Prigužėjo pilnas kambarys. Toks smagus šurmulys susikėlė. Kiti artimieji dar atvažiuos savaitgalį. Visa šeima džiaugiasi tokia didele švente.

Onutė gimė Dūdų kaime. Vaikystę ji atsimena gana šviesiai. Tėveliai ūkininkavo, 11 ha žemės ūkelį turėjo. Šalia namų buvęs didelis obelų sodas, tarp jų juostomis augo serbentų krūmai. Saulėtomis vasaros dienomis mama sode ištiesdavo drobės rietimus, kad linas išbaltų. Ramus buvęs gyvenimas, tik jau vėliau karo, pokario metais visokių žiaurumų prisižiūrėta. Prie pat jų namų vykę susišaudymai, dar ir dabar atsimena jaunutį vaikinuką ,,stribuką“, kurį partizanai tiesiog prie slenksčio nušovė… Šeimoje užaugo trise. Šešiais metais jaunesnė sesuo Danutė aplanko, pabūna, o brolis Gediminas jau seniai miręs. Yra ir daugiau skaudžių netekčių jų šeimoje. Nuo sunkios ligos jaunas mirė Onutės sūnus. Šiandien moters didžiausias turtas: dvi dukros su šeimomis, sūnaus šeima, 6 anūkai, devyni proanūkiai. Taip smagu močiutei, kai jie suvažiuoja. Tada ji tik sėdi ir žiūri, kai vaikai šeimininkauja. ,,Visi mano vaikai labai geri…“,– sako Onutė. O anūkai pasakoja, kaip pas senelius smagiai laiką vaikystėje leisdavo.

Pro namų langus nuolat dundėjo traukiniai. Jau anapilin iškeliavęs Onutės vyras Juozas visą laiką prie geležinkelio brigadininku dirbo, todėl ir butą geležinkeliečių name jauna šeima gavo. Onutė, kaip sako, šokčiojo iš vieno darbo į kitą. Kol vaikai dar buvo maži, namie sukosi, gyvulius augino, vėliau įsidarbino sąskaitininke geležinkelio kontoroje, Ignalinos poliklinikoje – sanitare, prieš pensiją – vaistinėje. Tie dešimtmečiai taip greitai pralėkė.  ,,Niekada netikėjau, kad tokio amžiaus sulauksiu“,– sako moteris, o šiandien jai visi jau 100-ojo jubiliejaus linki.

Vinciškės kaime dabar belikę tik du namai. Vienas jų, stovintis prie pat geležinkelio, dar caro laikais statytas ir menantis šimtametę istoriją, priklauso Onutei. Tarybiniais metais čia buvę keli butai. Įdomu tai, kad viename jų gyvenusi Ignalinos garbės piliečio, garsaus sportininko Algimanto Šalnos šeima. Onutės dukra pasakojo, kaip jie, dar maži vaikai, visi kartu žaisdavo. Kartą Algimantas buvo atvažiavęs, aplankė Onutę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, namas buvo privatizuotas, dabar viename jo gale kuriasi anūkas Justinas.

 Onutė apie savo ilgametį gyvenimą sako: ,,Gyvensiu tiek, kiek Dievulis skyrė/Vieną gražią dieną aš padėsiu raktą/Nuo vargelio savo ir likimo skrynios…“. Ir dar papasakoja prieš gerą dešimtmetį sapnuotą sapną, kuriame ji su Giltine derėjosi ir prašė ją, kad dar nepasiimtų,  dar paliktų pagyventi, anūkais pasidžiaugti. Ta sutikusi ir pasakiusi, kad dabar jau negreitai ateis…

Lina Kovalevskienė