Pasiutligės grėsmė išlieka

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje kasmet mažiau užregistruojama į medikus besikreipiančių asmenų, kurie buvo sužaloti gyvūnų. Tačiau šiltuoju metų laiku paprastai padaugėja atvejų, kai žmones apkandžioja naminiai ar laukiniai gyvūnai. Šie sužalojimai yra pavojingi dėl pasiutligės grėsmės. Kuo pavojinga ši liga ir kaip nuo jos apsisaugoti, skaitykite pranešime.

Grėsmė keliautojams išlieka

Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai. Nuo 2006 m. Lietuvoje pradėta ir sistemingai atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus su susilpninta vakcina efektyviai sumažino pasiutligės paplitimą šalyje. Paskutinis žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2007 m. (asmuo susirgo keliaudamas po Indiją, kur jam įkando nepažįstamas šuo). Tačiau keliautojai turėtų išlikti itin budrūs.

„Pasiutligė yra paplitusi kai kuriose pasaulio valstybėse, todėl kelionių mėgėjams apie tokią riziką reikėtų žinoti iš anksto. Itin didelis sergamumas ir mirštamumas nuo pasiutligės registruojamas Azijos ir Afrikos regionuose“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Dažniau apkandžioja šunys

Nuo 2004–2023 m. besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, sumažėjo. Praėjusiais metais medicinos pagalbos kreipėsi 1 489 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, 2022 m. – 3 845, 2021 m. – 3 603. Pernai šunys sužalojo 2 021 asmenį, nuo kačių nukentėjo 829, nuo laukinių gyvūnų –102 asmenys. Per pastaruosius trejus metus 30 proc. mažiau nukentėjusių asmenų kreipėsi į medikus dėl įvairių sužalojimų, tačiau paskiepytųjų nuo pasiutligės po patirtų traumų nemažėja ir registruojama apie 50 proc. (2023 m. Lietuvoje pasiutligės imunoprofilaktika buvo skirta 779 asmenims (52 proc. visų besikreipusiųjų)).

Kaip užsikrečiama?

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutęs gyvūnas ir su jo seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną negu per rūbus. Ypač pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogui veidą. Rečiau užsikrečiama pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ar gleivines.

Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), į žaizdą patekusio užkrato kiekio ir kt.

Pirmieji pasiutligės simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas, pereinama į komą ir baigiasi mirtimi. Vienintelis būdas žmogui išgelbėti gyvybę įkandus, įdrėskus, apseilėjus pasiutlige sergančiam gyvūnui – laiku kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų įvertinta sužalojimo rizika ir atlikta vakcinacija nuo pasiutligės.  

„Raginame būti atsargiems ir neglostyti, neerzinti nežinomų, keisto ar agresyvaus elgesio gyvūnų. Įkandus ar įdrėskus gyvūnui, rekomenduojama žaizdą nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu, tada dezinfekuoti ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą riziką, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą, kurį sudaro penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną po įkandimo ar sužalojimo“, – primena NVSC patarėja.

NVSC inf.