Parodoje „Balttechnika“ – susitikimas su garsiausiais pasaulio inžinerijos gamintojais

Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, patiria spartų technologinį tobulėjimą, ypač pramonės, gamybos ir energetikos sektoriuose. Dėl šių pokyčių didėja aukštos kvalifikacijos inžinierių, technikų, automatikos ir robotikos specialistų, kurie galėtų prisidėti prie naujų technologinių sprendimų kūrimo ir diegimo, poreikis. Elektronikos, informacinių technologijų, mechanikos, civilinės inžinerijos ir energetikos sričių specialistai tampa vis svarbesni siekiant užtikrinti efektyvumą ir tvarumą pramonės procesuose. Tad gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ įvyks tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“.

„Šiandien Europai ir pasauliui turime rodyti, kuo mūsų maža šalis Lietuva yra vertinga, įdomi, unikali. Lietuvos inžinerijos pramonė sudaro 21 proc. lietuviškos kilmės eksporto, sukuria 5–6 proc. BVP ir yra kurianti aukštos pridėtinės vertės produktus. Mes esame nepaprastai svarbūs dėl to, kad penktadalį pagamintos Lietuvoje produkcijos eksporto sugeneruoja būtent inžinerija, technologijos ir pramonė. Turime daug lyderių, specialistų, konkurencingų įmonių, inovatorių inžinerijos srityje ir pasauliui turime juos rodyti, suteikti galimybę jiems užmegzti tarptautinių ryšių, bendradarbiauti su užsienio kompanijoms“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Drastiškai trūksta inžinerijos specialistų

Praėjusį rudenį inžinerijos studijas Lietuvoje pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų – daugiau kaip 2 tūkst. universitetuose ir kolegijose bei 4,5 tūkst. profesinio mokymo įstaigose. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2023-aisiais, tačiau Lietuvoje inžinerijos specialistų trūkumas tampa vis opesne problema. Įmonių vadovai skambina pavojaus varpais, nes inžinerijos specialistų poreikis atsilieps mūsų šalies pramonės konkurencingumui, plėtrai ir šalies ekonomikai.

LINPRA direktorius D. Lasionis pastebi: nors 2024 m. apklausos duomenimis 81 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad inžinerijos profesija yra perspektyvi, auga stojančiųjų skaičius, pozityviai atsiliepiama apie šiuos specialistus, tačiau to nepakanka. „Visa grandinė – Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, profesinės bei aukštosios mokyklos, verslai – turi tęsti STEAM veiklų populiarinimą, skatinti vaikus domėtis inžinerija ir technologijomis, spartinti neformalųjį užklasinį ugdymą: technikos būrelius, robotikos, informatikos užsiėmimus ir t.t.. Vienas iš puikių pavyzdžių – LINPRA inicijuotas ir organizuojamas jau trečius metus iš eilės „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionatas. Tęstinumas padės mums pritraukti daugiau jaunuolių į inžinerijos mokslus.

D. Lasionis džiaugiasi LINPRA ir verslo įmonių iniciatyvomis: daromi pranešimai mokyklose per atvirų durų dienas, patraukliai pristatant karjeros, tobulėjimo ir realizacijos galimybes įmonėse, dalyvaujama karjeros mugėse ir parodose, robotikos užsiėmimai, skiriama stipendijų, vykdomos edukacinės ekskursijos į gamyklas.

Tikslas: 2030 metais Lietuva – inžinerijos šalis

Prie inžinerijos profesijos populiarumo prisideda ir įsteigti STEAM centrai tiek didmiesčiuose, tiek regionuose. STEAM centrai, kuriuose įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-informacinių technologijų laboratorijos, aprūpintos pažangia įranga ir priemonėmis,  technologijomis, tokiomis kaip 3D spausdintuvai, CNS staklės, robotikos įranga, virtualios ir papildytos realybės (VR / AR) įrankiai, suteikia galimybę mokiniams išbandyti ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie būtini ateities darbo rinkoje.

„Mokiniai apsilankę  STEAM centruose suvokia, jog inžinerijos specialistų profesija nėra tokia tamsi kaip įsivaizduota, jie nevaikšto purvinomis ir juodomis rankomis, juos supa įvairios šiuolaikiškos, modernios technologijos, kurios palengvina kasdienybę“, – tikina LINPRA vadovas.

LINPRA vadovas D. Lasionis tiki, jog STEAM centrai turi svarbų vaidmenį, stiprinant Lietuvos inžinerinį potencialą

„Mes tikime, kad 2030 m. Lietuva taps inžinerijos šalimi. Mat inžinierių reikia ne tik metalo apdirbimo, elektronikos, elektrotechnikos kompanijoms – specialistų reikia visoms ekonomikos rūšims, visur reikia inžinierių: energetikai, kelių inžinerijai, statybų inžinerijai, biotechnologijų, informatikos, sveikatos inžinerijai. Tad visi turime suvienyti jėgas“, – sako D. Lasionis.

Konferencijoje garsūs pasaulio inžinerijos ir technologijų kūrėjai

Tarptautinėje specializuotoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika“ jau dešimtą kartą LINPRA organizuoja Industry 4.0 (liet. Pramonė 4.0 – taip vadinama Ketvirtoji pramonės revoliucija) temai skirtą konferenciją, kurioje dalyvaus garsūs tarptautinių inžinerijos, technologijų gamintojai, pranešimus skaitys ir Lietuvoje žinomi profesionalai: „Swedbank“ Vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.

„Konferencijoje dominuos įvairios temos: globalios ir Europos ekonomikos bei pramonės tendencijos, naujausios megatendencijos – kaip jos paveiks pasaulį ir Lietuvą, pramonės skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto įtaka gamybos procesams, Lietuvos pramonės proveržio galimybės ir įmonių sėkmės istorijos, tvarumas ir energetinis efektyvumas pramonėje. Kartu su daugiau kaip 400 problemų sprendėjų, kūrėjų ir lyderių apžvelgsime pramonės pažangą Industry 4.0 srityje ir pasiruošime ateities galimybėms“, – sako LINPRA vadovas D. Lasionis.

Nerijus Žeronas