Paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Kovo 28 d. 18 val. LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje  (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma didžioji pavasario sezono paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“, kuri atvers paslėptą, iki šiol mažai tyrinėtą  XX a. pirmosios pusės moterų fotografių kūrybos lapą.

„Džiugu pasitikti šią seniai lauktą ir didžiulių kuratorinių bei koordinacinių pastangų pareikalavusią parodą. Neabejoju, kad ji sudomins ne tik tuos, kurie atidžiai seka fotografijos pasaulio naujienas, bet ir besidominčius Baltijos šalių kultūros istorija apskritai. Labai gera jausti, kad atkurtas ir savotiškas teisingumas – talentingų lietuvių, latvių ir esčių fotografių vardai iškeliami iš užmaršties ir prakalbinami šiuolaikinių kūrėjų. Ir pats nekantrauju pasinerti į šį daug atradimų žadantį meninį nuotykį!“, – sako LNDM generalinis direktorius Arūnas Gelūnas.

„Sidabro merginų“ iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos darbai pristato ne tik techninius ir meninius fotografijos pasiekimus, bet ir gilina supratimą apie moterų vaidmenį kuriant Baltijos regiono vizualinę istoriją. „Kodėl šiandien taip mažai žinome apie XX a. pirmojoje pusėje dirbusias moteris fotografes? Manau todėl, kad sąlygos moterų kūrybai skleistis fotografijos, asocijuotos su techniniais įgūdžiais, srityje ilgą laiką buvo labai apribotos, lyginant su vyrų fotografų veikla. Galimybės tobulinti ne tik amatą, bet ir meninę raišką, studijuojant ir lyginantis su tarptautiniais pasiekimais – taip pat. Didžiulė pagarba Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos parodos kuratoriams, atveriantiems šį fotografijos paveldą visuomenei ir kartu su šiuolaikinėmis menininkėmis siūlantiems prasmingą jo interpretaciją“, – pabrėžia Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė. Parodoje į kūrybinį dialogą su 21 ankstyvąja fotografe leisis ir trys šiuolaikinės menininkės.

Fotografijos istorijos paraštėse

Baltijos šalių fotografijos istorija, kaip įprasta daugelyje sričių, ilgai buvo pasakojama iš vyriškos perspektyvos. Vis dėlto būta moterų, kurios ne tik darbavosi kolegų vyrų šešėlyje – retušo specialistėmis, kopijuotojomis ar padėjėjomis, – bet ir pačios įkūrė fotografijos studijas, atspindėjo ar formavo savo laikmečio estetiką,  prisidėjo prie komercinės fotografijos plėtros ir reikšmingai atstovavo fotografijos kaip meno šakos pozicijai.

Kuratorių Indreko Grigoro, Agnės Narušytės ir Šeldos Puķītes parengtoje parodoje „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ pristatoma 21 fotografė iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tarp jų – tiek gerai žinomos, tiek mažiau atpažįstamos menininkės, tačiau kiekviena iš jų atliko svarbų vaidmenį Baltijos šalių fotografijos istorijoje. Tokios fotografės kaip Veronika Šleivytė, Paulina Mongirdaitė, Zinaida Bliumentalienė Lietuvoje, Lūcija Alutis-Kreicberga ir Marta Pļaviņa Latvijoje, Olga Dietze ir Hilja Riet Estijoje ne tik fiksavo kasdienį gyvenimą, bet ir kūrė aukštos techninės bei meninės kokybės portretus, kurie šiandien vertinami kaip unikalūs laikmečio liudijimai.

„Sidabro merginų“ paroda pirmą kartą buvo pristatyta 2020 m. Tartu dailės muziejuje. Jai buvo atrinkti dešimties Estijos ir Latvijos ankstyvųjų fotografių darbai kartu su šiuolaikinių Europos menininkių kūriniais. Vilniaus parodai prie kuratorių Indreko Grigoro ir Šeldos Puķītes prisijungė Agnė Narušytė, kurios dėka turinį svariai papildė septynių ankstyvųjų Lietuvos fotografių darbai. „Projekto pristatymas Nacionalinėje dailės galerijoje tapo puikia galimybe atsigręžti į Baltijos šalių istoriją ir parodyti, kaip moterų kūryba darė įtaką viso regiono fotografijos raidai. Išplečiant ekspoziciją ir papildant ją nauja medžiaga iš Lietuvos, tikimės suteikti galimybę žiūrovams giliau susipažinti su šiuo svarbiu mūsų neretai susijusios, o kartais net bendros istorijos aspektu“, – nauju bendradarbiavimu džiaugiasi Puķīte.

Per mistiką ir buitį – šiuolaikinių menininkių remarkos

Nepaisant savo universalaus patrauklumo, fotografijos raida trijose Baltijos šalyse retai kada tyrinėjama kartu, iš dalies dėl kalbos barjero. Šią takoskyrą mėgins įveikti trijų šiuolaikinių menininkių Marge’s Monko, Diānos Tamane’s ir Godos Palekaitės kūriniai. Atidarymo dieną Palekaitė pristatys naują, lietuviškai šios parodos versijai sukurtą performansą „Lunar Sisterhood“, kuris vėliau veiks kaip instaliacija. Čia mistinė pilnaties forma tampa vienijančia jėga, aplink kurią telkiasi parodos dvasios. O Monko videokūrinyje „Grynas malonumas“ naudojama viliojanti reklaminių vaizdų kalba, kuri istoriškai suteikė moterims ir pajamų, ir nepriklausomybės. Galiausiai dažnas mūsų kasdienę fotografiją suvokiame kur kas paprasčiau – kaip funkcinę priemonę, paprastą ir nuoširdų būdą išsaugoti trapius prisiminimus. Ši kasdienė vartosena ir močiutės gėlių nuotraukų albumai įkvėpė Tamane’s fotografijų seriją „Gėlių kontrabandininkė“.

Per dialogą su to paties regiono šiuolaikinėmis menininkėmis, įvairių istorinių laikotarpių, meninių praktikų ir temų sąšauką šių ankstyvųjų fotografių istorijos įsilieja į platesnį fotografijos raidos naratyvą. Paroda „Sidabro merginos“ – tai galimybė iš naujo pažvelgti į mūsų bendrą istoriją, iš naujos perspektyvos įvertinti moterų, kurių darbai buvo pamiršti ar menkai vertinami, indėlį į vizualinę kultūrą. Tai tarsi atspindys veidrodyje, kuriame susipina praeitis ir dabartis, o žiūrovas gali atrasti tai, kas buvo pamiršta, ir įvertinti visa, kas buvo paslėpta.

Atidarymo dieną, kovo 28-ąją, 11 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus kuratoriai Indrekas Grigoras, Agnė Narušytė ir Šelda Puķīte. Kovo 29 d., šeštadienį, 15 val. vyks susitikimas su šiuolaikinėmis menininkėmis Marge Monko, Goda Palekaite ir Diāna Tamane parodoje. Sekmadienį, kovo 30 d., 15 val. vyks kuratorių vedama ekskursija. Paroda veiks iki birželio 15 d.

Organizatorius LNDM Nacionalinė dailės galerija

Kuratoriai: Indrek Grigor (Estija), Agnė Narušytė (Lietuva), Šelda Puķīte (Latvija)

Architektai: Kristijonas Nenartavičius, Mindaugas Reklaitis

Dizainerė Aleksandra Samulenkova (Latvija)

Ankstyvosios Estijos fotografės: Olga Dietze, Helene Fendt, Emilie Johanson, Marie Keerd, Anna Kukk, Hilja Riet, Lydia Tarem; ankstyvosios Latvijos fotografės: Lūcija Alutis-Kreicberga, Antonija Heniņa, Minna Kaktiņa, Emīlija Mergupe, Marta Pļaviņa, Emīlija Raguel-Lācīte, Ērika Zariņa; ankstyvosios Lietuvos fotografės: Zinaida Bliumentalienė, Aleksandra Jurašaitytė, Antanina Laucienė, Paulina Mongirdaitė, Veronika Šleivytė, Domicelė Tarabildaitė-Tarabildienė, Jadvyga Vaitaitienė-Markevičiūtė. Šiuolaikinės menininkės: Marge Monko (Estija), Goda Palekaitė (Lietuva), Diāna Tamane (Latvija).

Partneriai: Tartu dailės muziejus, „Wunder Kombinat“, nepriklausoma leidybos platforma „NoRoutine Books“

Projektą finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Estijos kultūros fondas, Valstybinis Latvijos kultūros kapitalo fondas, VV fondas (Latvija). Rėmėjai:  „Fundermax“, leidykla „Lapas“. Informacinis rėmėjas LRT.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM kolekcija eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.