Parko išskirtinumas – atodangos su juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais

„Kiekviena saugoma teritorija turi tik jai ypatingą bruožą. Ventos regioninio parko išskirtinumas – atodangos su juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais. Ir nors dinozaurų griaučių, nors tuomet jiems čia gyventi buvo labai palankios sąlygos, kol kas neradome, bet kitų gyvosios gamtos liekanų čia yra aptikta. Be abejo, parkas gražus Ventos slėnio kraštovaizdžiu su raiškiais šlaitais, natūraliu hidrografiniu tinklu, kurį sukuria Venta ir jos intakai – Virvytė, Uogis, Ažvilys, Dabikinė“,– kalba dvidešimtmetį pasitinkančio Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis.

Čia prabyla Žemės praeitis

Juros periodas yra vienas iš ketvirtosios geologinės žemės praeities eros periodų. Pats seniausias periodas – archėjus, trukęs apie 2 milijardus metų. Teigiama, kad šioje eroje susidarė uolienos, hidrosfera, atmosfera, geležies, aukso, vario, urano telkiniai, pirmosios gyvybės formos. Archėjus baigėsi prie 2,5 milijardus metų. Po jo sekė proterozojaus era, kuri pasibaigė prie 570 milijonų metų. Vėlyvojo proterozojaus uolienose jau rasta dumblių, kirmėlių, radioliarijų, medūzoidų, vėžiagyvių liekanų. Trečioji era – paleozojus. Ji tęsėsi apie 380 milijonų metų. Mokslininkų teigimu, šioje eroje atsirado žuvys, pirmieji varliagyviai, ropliai, išsivystė vabzdžiai, ėmė augti sausumos augalai. Ketvirtoji – mezozojaus era, trukusi apie 265 milijonus metų. Ši era skirstoma į tris periodus: triasą, jurą ir kreidą. Juros periodas buvo šiltas ir drėgnas. Būdinga augmenija – paparčiai ir plikasėkliai. Bet labiausiai šis periodas žinomas kaip milžiniškų roplių (dinozaurų) atsiradimo ir vystymosi laikotarpis. Tuomet atsirado skraidantys ropliai ir pirmieji paukščiai. Būtent šiam periodui ir priskiriamos Ventos regioniniame parke saugomos atodangos. Europos mastu ypač vertinga Papilės atodanga, kurioje atidengti juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksai. Tai unikalus geologinis paminklas. Jame atsidengia prieš 160 mln. metų negilios jūros užutekyje susiklosčiusios nuosėdos. Tuometinė jūra tyvuliavo didelėje Europos dalyje, taip pat ir Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje. Čia Juros periodo uolienos slūgso 60-300 m gylyje ir tik Papilės apylinkėse jos matomos atodangose. Papilės atodangos uolienose gausu Juros periodo gyvūnų liekanų – fosilijų. Tai amonitų, dvigeldžių ir kitų moliuskų kiaukutai, belemnitų skeletų dalys, kitų vandenyse gyvenusių gyvūnų ir augalų liekanos. Papilėje surasta ir aprašyta daugiau kaip 300 gyvių rūšių.

Atrandamos naujos parko vertybės

„Be abejo, parkas turtingas ir kitais objektais. Istorija ir architektūra išsiskiria Papilė ir Viekšniai. Papilėje paskutines savo gyvenimo dienas leido lietuvių tautos žadintojas, istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas. Jis čia ir palaidotas. Šiame miestelyje pastatytas jam skirtas paminklas. Viekšniai mums primena brolius Mykolą, Vaclovą ir Viktorą Biržiškas. Šiems žymiems Lietuvos visuomenės ir mokslo veikėjams ir jų šeimai pastatytas paminklas. Lietuvoje tai vienintelis paminklas, skirtas šeimai. Iš mūsų krašto yra kilęs lietuvių teatro režisierius Juozas Miltinis. Iš čia kilęs ir kitas ne mažiau garsus Juozas – tai Juozas Erlickas, –  pasakoja Andrius Almanis. – Ventos regioninis parkas turtingas ir augmenija bei gyvūnija.“

Šiuo metu Ventos regioniniame parke yra žinomos 698 augalų rūšys, priklausančios 93 šeimoms ir 352 gentims. Parko teritorijoje gausu orchidinių šeimos augalų. Net 31 augalų rūšys yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai mažosios, vyriškosios ir šalmuotosios gegužraibės, meškiniai česnakai, sibiriniai vilkdalgiai, plačialapiai begaliai, miškinės mėtos, taip pat ir šerinė kalnarūtė, kuri yra ypač saugomų rūšių sąraše.

Parke yra užregistruota apie 140 paukščių rūšių, iš jų 117 – perinčios. 5 paukščių rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai visoje Lietuvoje retai aptinkami: juodasis gandras, griežlė, juodakaklis naras, smailiauodegė antis, pelėsakalis, didžioji kuolinga bei kitos Lietuvos Raudonosios knygos bei ES direktyvomis saugomos paukščių rūšys. Parke aptikta 285 vabzdžių rūšys iš kurių 4 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai žalvarinis puošniažygis, didysis skydvabalis, machaonas ir juodasis apolonas. Rastos 32 rūšys žinduolių, 7 rūšys varliagyvių ir 4 rūšys roplių. „Tik labai gaila, kad parke mažėja žmonių. Atsiranda vis daugiau vietų, kuriose nebeūkininkaujama, dėl ko keičiasi parko flora ir fauna. Pavyzdžiui, kad augtų kai kurie gegužraibiniai augalai, reikia, kad pievos būtų šienaujamos. Kai nebešienaujama, pievos apauga aukšta žole krūmais ir anksčiau ten gyvenę augalai bei gyvūnai nebegali tose vietose išgyventi. Dėl to iš gimtųjų perimviečių kitur persikelia griežlės, krūmų ir aukštų žolynų užgožti sunyksta ir žūva reti tose pievose augę gegužraibiniai augalai“, – pastebi parko ekologas.

 „Gaila, kad kartais neteisingai kalbama, jog saugomose teritorijose nieko negalima daryti. Tai netiesa. Galima daryti viską, ko nedraudžia įstatymas“, – pabrėžia parko direktorius Andrius Almanis.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės parko teritorijoje yra Papilės I ir II bei Gyvolių piliakalniai, daug senkapių. Įspūdingai atrodo bažnyčios, keturi vandens malūnai.

 „Kai parkas buvo įkurtas, turėjome keturis valstybės saugomus paminklus.  Tai Papilės 15-kamienė liepa, Žibikų pušyne esantis Meilės akmuo, Rudikių ąžuolas ir Papilės Juros periodo atodangos. Šiuo metu parke turime jau 8 valstybės saugomus paveldo objektus ir dar 9 laukia eilės, kol bus paskelbti valstybės saugomais objektais. Taip kad ir šiandien atrandamos parko vertybės“, – pastebi Ventos regioninio parko ekologas Rimantas Kažukauskas.

Kad  lankytojams būtų lengviau susipažinti su Ventos regioninio parko vertybėmis, prieš porą metų sukurta informacinė sistema: prie objektų įrengti informaciniai skydai, pastatytos rodyklės, padedančios rasti įdomius objektus. Užsukusieji į Viekšniuose įsikūrusią parko direkciją gali įsigyti įvairių leidinių. Greičiausias pagalbininkas norintiems pažintį šį Žemaitijos kraštą – interneto svetainė www.ventosparkas.lt.

Parko savanoriai

Parko direktorius ir ekologas pasidžiaugia, kad žmogaus santykiai su gamta pastebimai gerėja. „Vos įkūrus regioninį parką prie Virvytės buvo pastatytos pirmosios pavėsinės. Po kelių mėnesių jų nebeliko, jos buvo sudegintos. Reikėjo atstatyti. Tačiau rangovas negalėjo atvežti darbininkų, tad nusamdė kaimo vaikinus, kaip žmonės sakė, pačius didžiausius chuliganus, linkusius viską niokoti. Tačiau po to – nė viena pavėsinė nebuvo nugriauta. Dabar jei kokią pavėsinę ir reikia atstatyti, tai tik todėl, kad jas ardo laikas, – apie pokyčius parke kalba ekologas Rimantas Kažukauskas. – Ir buitinių atliekų parke labai sumažėjo.“

Parko direktorius Andrius Almanis pasidžiaugia sėkmingu bendradarbiavimu su mokyklomis, Akmenės verslininkų klubu, kuris kiekvienais metais randa galimybių sutvarkyti kažkurį parko kampelį. Jau kelinti metai parko direkcija priima savanorius iš užsienio. Savanoriai ne tik stebi parko gamtą, ne tik ją tiria, bet ir nebijo jį švarinti. Būta ir kuriozinių situacijų. „Su savanoriais renkame šiukšles prie upelio. Ant kranto stovi žvejai. Išgirdę, kad kalbame ne lietuviškai, klausia manęs, kas čia dabar vyksta. Sakau: „Tai va, patys šiukšlių nesusirenkame, iš užsienio atvažiavo mums padėti.“ Reikėjo matyti, kaip žvejai kibo rinkti šiukšlių. Savanorė iš Makedonijos labai pasidžiaugė mūsų jaunimu. Mes tvarkėme aplinką, o ten ilsėjosi grupelė jaunų žmonių. Pamatę, ką mes darome, jie neprašyti atėjo mums padėti. Viešnia iš Makedonijos buvo nustebinta, tvirtindama, kad pas juos jaunimas nebūtų įsijungęs į darbą, – įspūdžiais dalijasi Rimantas Kažukauskas.

Ir šiemet Ventos regioninis parkas laukia savanorių iš užsienio. „Su Lietuvos savanoriais bendraujame labai trumpai – dažniausiai susitinkame tik per akciją „Darom“. Su savanoriais iš užsienio bendraujame ilgiau. Pavyzdžiui, šiemet pora savanorių iš užsienio atvyksta kovo ir bus pas mus iki gruodžio mėnesio“, – sako parko direktorius Andrius Almanis.

Ventos regioninis parkas įsijungia į Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą TAPK (Neformaliojo švietimo rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse) programoje „Tu ir aš – kartu mes galia“, skirtoje savanoriškai veiklai skatinti Šiaulių, Telšių, Tauragės ir Klaipėdos apskrities mokyklose. Planuojami programos dalyvių susitikimai su regioninio parko direkcijos darbuotojais, susitikimai su parkui talkinančiais savanoriais iš užsienio, aplinkos švarinimo akcijos. Parko direkcija tikisi, kad ir vietiniai žmonės, ypač jaunimas įsijungs į savanorišką veiklą ir taps aktyviais parko savanoriais.

Genovaitė Paulikaitė