Panevėžyje vyko tradiciniai Maldos pusryčiai

Šiandien Panevėžyje vyko jau septintą kartą miesto mero Ryčio Račkausko iniciatyva organizuoti tradiciniai Maldos pusryčiai. Juose dalyvavo dvasininkai, religinių bendruomenių atstovai, politikai, kariškiai, nevyriausybinių organizacijų, policijos, švietimo, sveikatos, bendruomenių atstovai. 

„Šių Maldos pusryčių tema – Laisvė. Deja, šiandien ji neišvengiamai suvokiama karo bei prievartos kontekste. Jau ketvirtas mėnuo nėra nei dienos, kad mūsų minčių nepersmelktų karo tema. Žvėriška Rusijos agresija į Europą grąžino kruvino, kančią ir mirtį nešančio karo šmėklą. Šiandien ji bando palaužti Ukrainą. Šiandien Ukraina tapo visų mūsų, visos Europos, viso demokratiško pasaulio gynėja. Bet koks jos pralaimėjimas būtų ir laisvės, laisvojo pasaulio pralaimėjimas ir reikštų naują – teroro ir žiaurumo persmelktą pasaulio tvarką. Todėl Ukraina turi laimėti ir mes turime padaryti viską, kad pergalė būtų iškovota kuo greičiau. Pasaulis neturi kito pasirinkimo. Todėl šiandien į brolišką Ukrainos tautą kreipiamės Šventojo rašto žodžiais – „Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei“, – sveikindamas susirinkusiuosius sakė Panevėžio  miesto meras R. Račkauskas.

Maldos pusryčių metu savo įžvalgomis dalijosi Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Panevėžyje gyvenančių ukrainiečių bendruomenės atstovė Tatjana Potakova, Lietuvos kariuomenės Ordinariato vyresnysis kapelionas plk. ltn. dr. Virginijus Veilentas, labdaros ir paramos fondo „Paramos aljansas“ steigėjas bei vadovas Gintaras Malčiauskas.  

„Man pasisekė, kad Panevėžyje ir Vilniuje sutikau daug įdomių žmonių, kurie nuoširdžiai užjaučia Ukrainą ir daro viską, kad mums padėtų. Lyginu mus čia, Lietuvoje, su draugais, kurie rado prieglobstį kitose šalyse ir laikau save daug laimingesne. Aš būčiau pasiruošusi iškeisti savo laimę ir sėkmę į galimybę tiesiog likti Kijeve, pabūti su artimaisiais, ir svarbiausia – kad visi, kurie šiais metais žuvo Ukrainoje – vaikai, civiliai, kariškiai – tik būtų gyvi, kad tūkstančiai žmonių neliktų be stogo virš galvų, kad mūsų ūkininkų užauginti grūdai pasiektų tuos, kuriems labiausiai jų reikia. Labai ačiū jums, panevėžiečiams, lietuviams, kad esate su mumis! Mūsų istorijos yra giminingos,  mes žinome ką sugebame, vertiname savo laisvę, mokame išsaugoti savo istoriją, kultūrą, kalbą, mokame kovoti, prisimename ir gerbiame savo didvyrius, svarbiausia, kad šiandien esame su jumis, todėl mes tikrai nugalėsime“, – kalbą sakė T. Potakova.

„Apie žodį laisvė visada yra ką pasakyti. Laisvė yra bendražmogiška, giliai krikščioniška, kylanti iš pačios žmogaus prigimties vertybė, kurios siekiama ir dėl kurios kovojama. Krikščionys visada vertino laisvę – sąžinės laisvę, tikėjimo laisvę, pasirinkimo laisvę, nes tik laisvas žmogus gali būti Dievo Tėvo bendradarbis. Kadangi šiandien kalbame ir apie Ukrainos laisvę, mes suprantame, kad Ukrainos laisvė priklauso nuo tų, kurie ją gina. Visas pasaulis su didele pagarba nulenkia galvas Ukrainos gynėjams, paprastiems kariams, kurie iki šiandien narsiai kaunasi. Laisvė yra ta vertybė, kurią reikia ginti. Mūsų tauta taip pat iškovojo laisvę ir visi puikiai žinome, kokia yra kaina už mūsų tautos laisvę“, – kalbėjo plk. ltn. dr. V. Veilentas.

„Vasario 24 d. prasidėjo tai, kas atrodė nesuvokiama – karas vyksta dar ir dabar. Šioje situacijoje supratau, kad pats karo nesustabdysiu, tačiau nuolat galvoje sukosi mintis, kaip pagelbėti tiems žmonėms, kaip padėti jiems pasitraukti iš karo zonos. Rytų Europos savanorių dėka mes sukūrėme organizacinę savanorių grupę, padedančią žmonėms pabėgti iš karo zonos. Įdėjome tikrai daug darbo ir pagelbėjome begalei žmonių. Gyvenime vadovaujuosi žmonos močiutės principu – norint turėti pačiam reikia padėti kitiems. Šiuo metu situacija Ukrainoje dar blogesnė – žmonės nebeturi namų, darbo, todėl įkūriau paramos fondą, kuris teikia, atsižvelgiant į poreikį – maisto, drabužių, vaistų, transporto priemonių ir pan. Net neabejoju, kad šis karas baigsis Ukrainos pergale, nes laisvės troškimas įaugęs į ukrainiečių kraują“ – , sakė G. Malčiauskas.

Maldos pusryčių renginį vedė visuomenės veikėja, G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatė Albina Saladūnaitė. Svečiams dainavo Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos choras (vad. J. Garbaliauskienė).

Maldos pusryčių tradicija atsirado XX a. viduryje JAV. Nuo 2001 metų jie rengiami ir Lietuvoje.

Komunikacijos skyrius