Panevėžyje atidengta skulptūrėlė „Panevėžiškis verslininkas“ – Prekybos rūmų dovana miestui

Panevėžio miesto viešąją erdvę papildė naujas meninis akcentas – šalia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pastato, J. Urbšio gatvėje, atidengta bronzinė skulptūrėlė „Panevėžiškis verslininkas“. Šis mažosios plastikos kūrinys – verslo dovana miestui, skirta paminėti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos šimtmetį.

„Kiekviena skulptūra – tarsi mažas miesto veidrodis, pasakojantis mūsų istoriją – savitai, žmogiškai, su šypsena. „Panevėžiškis verslininkas“ – tai pagarba žmonėms, kurie kūrė ir kuria miestą: drąsiai, išmintingai, versliai ir atsakingai. Tegul šis verslininko siluetas įkvepia, priverčia nusišypsoti, o gal ir susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų paliekame miestui, kuriame gyvename. Toks yra Panevėžys. Kaip mes“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pasakojo, kad skulptūra sukurta remiantis išsamia ikonografine ir istorine medžiaga.

„Skulptorius daug dirbo, tyrinėjo senas nuotraukas. Pavyzdžiui, balta nosinaitė ar skarelė būdavo dedama į švarko ar net palto kišenę. Žiūrėjome, kokie batai, kokie cilindrai buvo dėvimi, analizavome simbolius – laikrodį ir portfelį“, – sakė V. Matkevičius.

Simbolinis personažas „Panevėžiškis verslininkas“ įprasmina miesto verslumo dvasią ir ilgametį ryšį su prekybos bei amatų tradicijomis. Skulptūrą sukūrė panevėžietis menininkas Vytautas Tallat-Kelpša – tas pats autorius, sukūręs ir pirmąją šio ciklo skulptūrėlę „Panevėžiškis raktininkas“.

„Panevėžiškis verslininkas“ – jau antrasis Panevėžio kraštotyros muziejaus projekto „Panevėžio istorijos artefaktai miesto erdvėse“ kūrinys. Pirmoji skulptūrėlė „Panevėžiškis raktininkas“ saugo seniausią miesto pastatą – buvusį Upytės pavieto teismų archyvą Kranto gatvėje. Projektu siekiama mažosios plastikos skulptūrėlėmis įamžinti reikšmingiausius miesto istorijos žmones, profesijas ir įvykius, kiekvieną kūrinį derinant prie konkrečios vietos istorinės aplinkos.

Ši verslo iniciatyva, įgyvendinta bendradarbiaujant su miesto kultūros įstaiga, yra reikšmingas pavyzdys, kaip viešasis ir privatus sektorius susitelkia bendram tikslui. Tokios iniciatyvos ne tik kuria estetinę vertę, bet ir stiprina bendruomeniškumą bei vietos tapatumą.

Šiuo metu Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai vienija daugiau kaip 2000 įmonių iš įvairių sektorių. Per šimtmetį jie tapo svarbia nacionalinės ekonomikos dalimi, prisidedančia prie verslo augimo, partnerystės ir inovacijų plėtros.

Tikimasi, kad ateityje Panevėžyje atsiras ir daugiau bronzinių „panevėžiškių“ – skirtingas profesijas ir miesto istoriją atspindinčių skulptūrėlių, kurios papuoš įvairias miesto vietas ir primins, kad Panevėžys kuriamas drauge su jame gyvenančiais, dirbančiais ir kuriančiais žmonėmis.
Panevėžys. Kaip mes.

Komunikacijos skyrius