Panevėžio rajono bendruomenininkai stiprino sveikatą Dzūkijos gamtos apsuptyje

Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga įgyvendina Panevėžio rajono savivaldybės administracijos finansuojamą Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Panevėžio r. bendruomenių sąjungos narių fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimas“, kurio tikslas gyventojų emocinės, fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimas.

Liepos 23–24 d. būrys Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos narių keliavo po Dzūkiją. Trumpam stabtelėję Butrimonyse, miestelyje Alytaus rajone, pasivaikščiojome vienintelėje Lietuvoje trikampėje aikštėje, simboliškai jungusioje čia gyvenusių trijų tautų – totorių, lietuvių ir žydų likimus. Atsigaivinome aikštės centre stovinčiame, kolbos formos, stikliniame, sūkuriniame fontane, per kurio sienas teka vanduo, taip sukurdamas nepakartojamą vaizdą, paskambinome lauko muzikos instrumentais, apžiūrėjome medinę skulptūrą „Lietuvaitė“, nusifotografavome prie senosios aikštės simbolio – 58 tonas sveriančio akmens. Lietuvos krepšinio 100-mečiui paminėti įrengtoje krepšinio aikštelėje drąsiausieji, stovėdami šalia paminklo pastatyto moterų krepšinio pasaulyje pradininkei Sendai Valvrojenski, bandė į krepšį įmesti kamuolį.

Pasiekę Krokšlio arba dar kitaip vadinamą Šumo kaimelį, kurį pusiau skiria Ūlos upė, įsikūrę ir pailsėję „Ūlos kranto“ sodyboje, leidomės į baidarių žygį, viena gražiausių Lietuvos upių. Pasirinkome atkarpą nuo Krokšlio kaimo iki Rudnios. Turėjome įveikti sraunią upės tėkmę, daug nuvirtusių medžių ir netikėtų posūkių, tačiau viską atpirko ypač vaizdingos upės atodangos, skardžiai, Ūlos kraštovaizdžio draustinio miškai ir kloniai.

Vakarop suorganizuotose sporto žaidynėse kiekvienas stovyklautojas galėjo rasti sau tinkamą rungtį. Kol vieni kovojo tinklinio varžybose, kiti žaidė smiginį, petankę, mėtė žiedus, stengdamiesi surinkti kuo daugiau taškų. Varžybų nugalėtojai džiaugėsi medaliais ir dosniais stovyklautojų aplodismentais.

Kitos dienos rytas prasidėjo grybavimo čempionatu. Kol šeimininkės gamino pusryčius, grybautojai prisirinko pintinėles voveraičių ir mėlynių. Padėkoję už svetingą priėmimą ir atsisveikinę su sodybos šeimininkais, leidomės į kelionę po Dzūkijos nacionalinį parką.

Pasivaikščiojome praeitimi alsuojančiame, Dainavos girios miškuose įsikūrusiame, etnografiniame gatviniame Zervynų kaime, Varėnos rajone – tai Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Besiranganti gatvė yra pagrindinė kaimo ašis, nuo kurios atsišakoja šalutinės gatvelės, vadinamos dzūkų „ulyčiomis“. Prie jų išsidėsčiusios medinės sodybos, ypatingai gražiai išpuoštomis trobų langinėmis, durimis ir prieangiais. Pastatų stogai – dvišlaičiai, dengti šiaudais ar skiedromis. Zervynų pirkios šeimininkė Greta, aprodžiusi savo sodybą, pakvietė užeiti į pirkią, papasakojo, jog sodybų kiemuose stovintys mediniai kryžiai puošiami baltomis prijuostėmis, kaip padėkos, maldavimų, atgailavimo ženklais.

Pasigrožėję neogotikinio stiliaus, medine Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Tado Judo bažnyčia, kurią juosia akmeninė tvora su į ją įmūrytomis Kristaus kančios kelio stotimis, stabtelėjome prie kito gamtos paminklo – „Ūlos akies“. Tai šaltinis, kurio skaidrūs, turintys gydomųjų savybių vandenys, mažu upeliu teka į Ūlos upę.

Pailsėję nuo socialinių medijų, informacinių technologijų, kupini teigiamų emocijų, patyrę daug teigiamų įspūdžių, pažinę Dzūkijos kraštą grįžome namo su tikslu dar ne kartą aplankyti šį nuostabų Lietuvos kraštą.