Panevėžio cukraus fabrike apsigyveno kultūra

Vienas iš pretendentų į apdovanojimą nominacijoje „2025 metų turizmo projektas Lietuvoje“ buvo Panevėžio cukraus fabriko atvėrimas kultūrai. Nors šios nominacijos apdovanojimas iškeliavo į Šeduvą – tik prieš kelis mėnesius lankytojams duris atvėręs „Dingęs štetlas“ sulaukė didžiulio lankytojų dėmesio, per tris mėnesius jį aplankė daugiau kaip 20 tūkst., ne mažiau įdomiu turistiniu objektu paverstas ir Panevėžio cukraus fabriko administracinis pastatas. Tuo įsitikinome rugsėjo mėnesį jame apsilankiusi žurnalistų grupė, kuriems įdomią pažinti su kraštu surengė Panevėžio plėtros agentūra.

„Šis objektas turbūt labiausiai atliepia Panevėžio plėtrą, susijusią su pramonės vystymusi. 2008 metais Panevėžyje nutraukus cukraus gamybą, pastatas ilgą laiką buvo uždarytas Mieste stovintys gražūs raudonų plytų pastatai miesto svečiams žadino smalsumą. Daugelis klausinėdavo, ar neketiname jų atverti lankytojams. Per žygius po Panevėžio pramonės rajoną šiuos pastatus apeidavome, bet įeiti į juos nebuvo galimybės. Kad galėtume atverti šio pastato duris, Panevėžio plėtros agentūra dirbome penkerius metus. Pastatai nupirkti ir reikėjo gauti šeimininkų sutikimą. Derybas paspartino po Lietuvą keliaujanti paroda „ARNO FUNKcionalizmas (1898–1957)“, kurią parengė Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus. Mums kilo mintis šią parodą pasikviesti į Panevėžio cukraus fabriko administracinio pastato erdves. Su tokiu pasiūlymu pastato šeimininkai sutiko ir 2025-ųjų birželio mėnesį cukraus fabrikas atvėrė duris lankytojams“, – pasakojo mus lydintį Panevėžio plėtros agentūros specialistė Vilanda Reikalienė.

Vaizdas, kurį išvydome įėję į administracinį pasatą, daugiau nei nustebino. Nieko, kas įprasta administraciniam pastatui, čia nėra. „Tai gal pirminis sumanymas čia buvo įkurti banką“, – piršosi mintis, kurią greitai užgesino Vilanda. Panevėžio cukraus fabriko komplekso visus pastatus projektavo Arnas Funkas. „Į architektūros istoriją šis Arno Funko projektas įeina kaip vienas geriausių modernizmo ir funkcionalizmo pavyzdžių“, – akcentavo ekskursiją vedanti Vilanda.

Prieš imdamasis projektuoti Panevėžio cukraus fabriką Arnas Funkas jau buvo spėjęs pagarsėti savo kūriniais. Jis projektavo nemažą prieškario Lietuvoje veikusių bankų. Galbūt iš patirties architektas žinojo, kad ovalinėje erdvėje lankytojai gali greičiau gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Cukraus fabriko administraciniame pastate sukurta ovalinė operacijų salė tarsi pabrėžia planuotas gamybos apimtis.

Dabar ši erdvė pritaikyta kultūrai. „Paroda „ARNO FUNKcionalizmas (1898–1957)“, atkeliavo į savo namus – į tą vietą, kurią Arnas Funkas ir projektavo“, – kviesdama pasižiūrėti parodos ekspoziciją sakė Vilanda Reikalienė.

Ekspozicijoje pristatomas Arno Funko gyvenimas: kur ir kada jis gimė, kada ir kur prasidėjo jo, kaip architekto karjerą, kokius ir kur įgyvendino projektus. Joje eksponuojami originalūs brėžiniai, archyvinės fotografijos ir dokumentai, padedantys geriau suprasti Funko indėlį į modernėjančios Lietuvos architektūrą.

Su šia paroda panevėžiečiai lankytojams atvėrė ir cukraus fabriko istoriją. Fabrikas buvo statomas 1940 metais.

Vieta cukraus fabrikui pasirinkta įvertinus cukraus gamybos ypatumus. Jai reikalinga didelė teritorija. Priimami cukriniai runkeliai turi būti nuplaunami, reikia daug vandens ir čia pat, statomo fabriko pašonėje teka Nevėžis. Taigi teritorija užėmė apie 40 ha. Toje teritorijoje buvo pastatytas 28 įvairios paskirties pastatų. Tada fabrikas b uvo statomas kaime, plyname lauke ir tai rodo išlikusios nuotraukos, kurias galima pamatyti ir lankantis fabriko erdvės.

Dalis pastatų buvo pritaikyti žmonėms gyventi, o ten, kur žmonės gyvena, atsiranda įvairių paslaugų poreikis. Reikia gydytojo, reikia stomatologo, reikia parduotuvės, valgyklos. Kadangi buvo pagalvota ir apie žmonių kultūrinius poreikius, buvo pastatytas ir klubas.

Fabrikas pastatomas labai greitai. Pradėtas statyti 1940-ųjų balandžio mėnesį ir tų pačių metų gruodžio mėnesį pagamino pirmąją cukraus partiją. Įrengimai cukrui gaminti buvo atvežti iš Čekijos, iš Škodos gamyklos. Tai buvo trečiasis tuo metu Lietuvoje veikęs cukraus fabrikas. Cukrus buvo gaminamas Lietuvos rinkai. Labai nedaug cukraus buvo išvežama į kitas šalis.

Per ekskursiją aplankėme ir kitas administraciniame pastate esančias erdves, primenančias čia vykusią veiklą.

Karolina Baltmiškė