Paminėjome 94-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną

Vasario 16-osios aktas tapo ir lieka svarbiausia Lietuvos istorijos gaire. Ji įkūnijo

Lietuvių tautos, jau moderniosios nacijos pavidalu, sugrįžimą į pasaulio istoriją, savo vietos  tarp pasaulio tautų išsikovojimą.  (Prof. Edvardas Gudavičius)

Mažeikių Kalnėnų pagrindinėje mokykloje vasario 15d. paminėjome 94-ąsias   Lietuvos Nepriklausomybės  Atkūrimo  Dienos metines. Šiai dienai atminti susirinko pilna salė pasipuošusių mokinių ir mokytojų, o prie scenos išdidžiai plevėsavo mūsų trispalvė vėliava, kurią saugojo du savanoriai. Buvo surengtas koncertas  „Diena atrištom akim“, kurį visi atsistoję  pradėjome Lietuvos himnu, toliau pristatytos skaidrės su nuotraukomis apie to meto įvykius, parodytas multiplikacinis filmukas, kaip buvo atkuriama Lietuva. Mokyklos mokiniai savanoriai vedė šį renginį, skaitė prasmingus žodžius, dainavo dainas apie Tėvynę, mergaitės apsirengusios tautiniais rūbais šoko liaudies šokius, skaitytos J. Marcinkevičiaus eilės apie Lietuvą, pagerbėme Jo atminimą.  Mokyklos direktorė Regina Arbatauskienė sakė pranešimą apie istorinius Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienų įvykius ir faktus, įteikti padėkos raštai mokiniams, kurie dalyvavo ir laimėjo prizines vietas istorinėje viktorinoje skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 94-osioms Metinėms „ Pasakyk, ką žinai apie Lietuvą“.

„Tėvynė – tai ne milijonai žemės valakų, ne miškai, ne upės.

Tėvynė – sąvoka moralinė žmogus širdy nešiojasi Tėvynę.

Tik tas jos nepraras, kas nenorės…

                                                                 (rašytojasJ. Grušas)

Vėliau, mokyklos direktorė R. Arbatauskienė, technologijų mokytojas ir mes, savanoriai – programos „Tu ir aš – kartu mes galia“ dalyviai – kartu su savo vadove Danguole Beniušiene aplankėme namuose 98 metų senolį Povilą Milerį. Šis žmogus yra nepaprastai šviesaus proto, be galo įdomus pašnekovas, praėjęs ir patyręs daug skaudžių įvykių nutikusių per jo gyvenimą. Jis yra parašęs nemažai apie to laikotarpio įvykių  knygų, eilėraščių. Mes šį unikalų žmogų lankome gana dažnai ir kiekvienas susitikimas mums palieka gražius gilius pėdsakus širdyse. Paskutinį kartą pas Povilą lankėmės kviesdami susitikimui mokykloje minint Lietuvos  Nepriklausomybės  Atkūrimo  Dieną, tačiau atsisakė, atsiprašydamas, nes sunkiai vaikšto. Pastarasis susitikimas praėjo įspūdingai gerai, senolis pasakojo ir dalino savo išmintį, o mes godžiai gaudėme kiekvieną jo ištartą žodį. Apie šį nepaprastą žmogų būtinai parašysime straipsnelį ir pažersime kitiems savo bendraamžiams kai kurių P. Milerio gyvenimo tiesų.

Mes, jaunieji savanoriai  esame laimingi ir dėkingi visiems, kad tokios šventės, kaip Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo diena gali taip mus praturtinti ir praeiti taip turiningai ir įdomiai.

Gabrielė  Jurdonaitė