Palangos senoji gimnazija lapkričio 26 d. švęs 100 metų jubiliejų

2022 m. lapkričio 26 d. 18.00 val. Palangos koncertų salėje vyks Palangos senosios gimnazijos įkūrimo 100 metų jubiliejaus paminėjimo šventinis renginys. Tą pačią dieną 13 val. gimnazijoje (Jūratės g. 13) vyks mokinių kūrybos almanacho pristatymo renginys. Visų renginių programą pridedame.

Palangos senoji gimnazija savo 100-uosius mokslo metus švenčia kaip solidi ir garsi visoje Lietuvoje savo mokytojais bei mokinių pasiekimais mokykla. Tai ir keleto palangiškių gyvenimo kartų mokykla – daugelio šiandien čia besimokančių gimnazistų tėvai ar net seneliai taip pat mokėsi šioje mokykloje, todėl joje pastebimas ir stiprus bendruomeniškumas, tėvų dėmesys mokyklai. Palangos senąją gimnaziją baigė daug šiandien Lietuvoje garsių meno ir mokslo žmonių.

Palangos senosios gimnazijos priešistorė siekia dar XIX amžių. 1886 m. vietoje buvusios miesto pradinės mokyklos grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891) įsteigė Palangos progimnaziją, kurioje lietuviškos spaudos draudimo metais susitelkę jauni lietuviai per slaptas organizacijas ugdė tautinę savimonę. Carinės Rusijos laikais Palanga priklausė Kuršo gubernijai. Nors ir visi dalykai progimnazijoje buvo dėstomi rusų kalba, rusifikacija čia nebuvo tokia nuožmi, todėl lietuviai čia vežė mokytis savo vaikus ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš Aukštaitijos bei Suvalkijos. Palangos progimnazijoje mokėsi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai: būsimasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, broliai Kazimieras ir Jurgis Šauliai bei Steponas Kairys. Čia mokėsi daug 1918 m. atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos visuomenės, politikos veikėjų, aukščiausių karo vadų.

Carinė valdžia 1913 m. Palangos progimnazijai suteikė gimnazijos statusą, tačiau, pasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gimnazijos mokytojai ir mokiniai evakavosi į Rusiją, todėl gimnazijos vardas Palangoje išnyko.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1921 m., Palanga po sėkmingų derybų su Latvija buvo prijungta prie Lietuvos ir vietos inteligentams kilo mintis Palangoje atkurti mokyklą. Jų pastangomis LR Švietimo ministerijos pradžios mokyklos departamentas suteikė leidimą nuo 1922 m. rugsėjo 15 d. steigti Palangoje „vidurinę mokyklą su specialiu mokslo dalyku“. Įdomu pastebėti, kad šioje mokykloje, vėliai tapusioje progimnazija, fiziką,

chemiją biologiją dėstė fizikos mokslų daktaras Rapolas Pocevičius Pocius, kuris prieš tai dirbo Tomo Alva Edisono laboratorijoje. Gimnazijoje dirbo Jonas Čiurlionis (kompozitoriaus K. Čiurlionio brolis), grafikas Vytautas Jurkūnas.

Nuo 1940-1941 mokslo metų jau buvo sukomplektuota ir veikė pilna gimnazija, tačiau su sovietų ir nacių okupacijomis gimnazija neteko daug savo mokinių ir mokytojų. Dalis mokytojų šeimų buvo ištremtos į Sibirą, o žydų tautybės mokiniai  ir jų tėvai nacių okupacijos metu buvo perkelti į getus ir sušaudyti.

Su antrąja sovietine okupacija prasidėjęs masinis teroras, trėmimai neaplenkė ir gimnazijos. 1945 m. gimnazijos direktorius Antanas Urbonas buvo NKVD suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti. Kitas gimnazijos direktorius Vincas Gustaitis taip pat buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti. Po karo daug gimnazijos mokinių dalyvavo jaunimo organizacijų veiklose, ginkluotame partizaniniame pasipriešinime, todėl buvo suimti ir

ilgam įkalinti Sibiro lageriuose arba žuvo būdami partizanais. Tai rodo, kad prieškario ir pokario gimnazija Palangoje jaunuomenei teikė tvirtus vertybinius patriotinius pagrindus.

1961 m. gimnazija persikėlė į naujas patalpas, kuriose ji veikia iki šiol.

Sovietmečio laikotarpiu tarp Palangos senosios gimnazijos mokinių ir reikšmingos dalies mokytojų vyravo nors ir ne atvira, bet pilietiška dvasia, kuri atėjo iš namų ir mokykloje buvo palaikoma. Ryškiausia to laikotarpio asmenybė, žadinusi lietuviškumo, pažinimo siekį bei ugdanti asmeninę atsakomybę, buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Jonas Brindza. Jo vardu galime vadinti visą XX amžiaus septinto, aštunto, devinto dešimtmečio gimnazijos veiklos laikotarpį.

Gimnaziją yra baigę Kovo 11-osios akto signatarai Rimvyda Valatka, Virginijus Pikturna, Rašytojai Rolandas Rastauskas. Laimonas Tapinas, akademikai Vladas Žulkus, Vytautas Jonas Stauskis, dainininkai Stasys Povilaitis, Viktoras Malinauskas, Jurga Šeduikytė, daugybė kitų garsių žmonių.

Per pastaruosius metus Palangos senoji gimnazija neatpažįstamai pasikeitė. Šiandien gimnazija išsiskiria iš kitų Lietuvos mokyklų sukurtomis išskirtinėmis galimybės kiekvienam mokiniui augti kaip asmenybei. Šiandieninės mokyklos vadovybės credo – „Geras mokytojas – mokyklos turtas“. Gimnazijos vadovybė mokytojų profesionalumą vertina aprūpindama juos šiuolaikinėmis edukacijos galimybėmis. Sakome, kad tik investuojant į mokytoją, suteikiant jam kokybiško, šiuolaikiško ugdymo įrankius galima padėti jam realizuoti savo talentą, kompetencijas ir sulaukti trokštamo rezultato.

Gimnazijoje įkurta solidi biotechnologijų laboratorija. Kokybiškomis mokymo priemonėmis aprūpinti gamtos mokslų, informatikos kabinetai, fizinio ugdymo aplinka. Čia taip pat sakoma, kad gyvenimas be meno nėra visavertis, todėl kelios patalpos paskirtos mokinių dailės veikloms, erdves puošia ne tik mokinių meno darbai, bet veikia ir meno galerija, kur eksponuojamos profesionalaus meno parodos. Gimnazijos užsakymu per trejus metus nacionalinės premijos laureatas Rimvydas Kepežinskas sukūrė unikalią lietuvių rašytojų portretų kolekciją, kuri puošia gimnazijos lietuvių ir literatūros kabinetus.

Kokybiškas ugdymas, galimybė kaupti patirtį dalyvaujant tarptautiniuose ir respublikiniuose projektuose, pažįstant gimtąjį miestą ir keliaujant į kitas šalis, veiklos netradicinėse erdvėse, puikios sąlygos savo gebėjimus realizuoti sporto ir kūrybinėse veiklose, galimybė eksperimentuoti, pažinti, tyrinėti ir atrasti – visa tai tapo jubiliejų švenčiančios gimnazijos kasdienybe. Mokomųjų dalykų ir gyvenimo dermė ugdant mokinius lemia ne tik gerą mokinių savijautą, stiprėjantį tapatumo su gimnazija jausmą, bet ir puikius valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Per 10 metų 136 abiturientai gavo 100 balų įvertinimus. Palangos senosios gimnazijos mokiniai per pastaruosius trejus metus tapo net 40 respublikinių mokslo olimpiadų prizininkais ir nugalėtojais, iškovojo 6 aukso medalius. Šiais metais Pasaulinėje geografijos olimpiadoje gimnazijos abiturientė Mūza Svetickaitė atstovavo Lietuvai ir iškovojo sidabro medalį, o gimnazistas Tomas Jakubauskas Baltijos šalių geografijos olimpiadoje iškovojo bronzos medalį.

Šiandien gimnazija viešai deklaruoja, kad turime padaryti viską, jog Lietuva Palangoje neprarastų nė vieno talentingo vaiko, tačiau tuo pat metu sakome, kad aukščiausi mokyklos pasiekimai bus nieko verti, jei nepasirūpinsime mokymosi sunkumų turinčiais. Šiandien gimnazijos mokinių mokymosi pasiekimai, sukurtos ugdymosi galimybės liudija, kad einame pasirinktu teisingu keliu.

Palangos senosios Gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas