Pakruojo Kruojos upės tvarkymas

Pamatėme, kad turime upę

„Kai sutvarkys, Kruojos pakrantes bus viena gražiausių miesto vietų“, – įspūdžiais dalijasi ne vienas pakruojietis, nuo tiltelio stebintis, kaip Pakruojo rajono savivaldybės rūpesčiu tvarkoma Kruoja. O neretas ir pajuokauja, kad pagaliau po daugelio metų žmonės pamatė upę beturintys.

Pirmiausia – rajono žmonės

„Labai dažnai mūsų klausia, kokią įtaką šie darbai turės turizmo plėtrai, pritraukiant kuo daugiau svečių, bet savivaldybės darbuotojai, rengdami Kruojos tvarkymo projektą, kaip, beje, ir kitus projektus, pirmiausia galvojome ne apie tai, kokį įspūdį mūsų miestas paliks svečiams, bet apie vietinius žmones. Labai svarbu, kad mūsų žmogui Pakruojyje gyventi būtų jauku, gražu ir saugu“, – vos pradėjus kalbėtis apie Kruojos upės tvarkymą pabrėžia Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė.

Šiuo metu galinga technika kaušais semia vešlius žolynus, slėpusius vos ne visą Kruojos upę. Iškasta žeme lyginami krantai, tvarkomi šlaitai.

Kruojos upė tvarkoma įgyvendinant Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2010 metų gruodžio 30 dieną pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą su Žiemgalės regiono planavimo agentūra, Baltijos aplinkos apsaugos forumo Latvijos padaliniu, Latvijos respublikos Bauskės, Dobelės ir Rundalės rajonų savivaldybėmis, Biržų regioninio parko direkcija ir Baltijos aplinkos apsaugos forumo Latvijos padaliniu dėl projekto „Jungtinės valdymo priemonės skirtos Lielupės upės baseino vandens ištekliams pasienio regione“ įgyvendinimo. Pirmieji darbai prasidėjo šių metų pradžioje ir tikimasi juos baigti iki kitų metų rugsėjo 30 dienos. 85 proc. projektui įgyvendinti reikalingų lėšų skiriama iš Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos ir 15 proc. – iš Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto. Iš viso įgyvendinant šį projektą Pakruojyje bus investuota ……. litų.

Atsiras ir prieplaukos, ir vieta estradai

 „Įgyvendinant projektą bus išvalyta  Kruojos upės vagos nuo Pakruojo dvaro teritorijoje esančio tilto iki Pakruojo miesto užtvankos, atstatyti natūralūs upės krantai, kuriuos per laiką užnešė sąnašos, išvalytas ir atstatytas natūralus upės dugnas, – darbus vardija Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas. – Dabar raunami krūmai, lyginamas ir sutvirtinamas upė krantų reljefas, tvarkoma upės sala prie Pakruojo miesto parko. Tvarkomos toje upės atkarpoje esančio vandens pralaidos, įrengiamos lietaus kanalizacijos prieigos. Baigus šiuos darbus teritorija bus užsėta veja. Pakruojo žmonės tikriausiai pastebi, kad pakrantės formuojamos taip, kad jas būtų lengva prižiūrėti ir tvarkyti. Įgyvendinus projektą miesto gyventojai ir svečiai lengviau pasieks dvarą, nes tvarkant upę nutiesime daugiau kaip kilometrą pėsčiųjų takų, jungiančių miestą su dvaru.  Atnaujinsime ir Pakruojo  miesto parke bei šalia gyvenamųjų namų kvartalo šalia P.Mašiotos gatvės esančius pėsčiųjų takus. Iš viso atnaujinsime daugiau kaip 1,8 km pėsčiųjų takų, suremontuoti juose esantys laiptai. Prie takų bus įrengti lietaus vandens nuotekynai, kad lietus neardytų takų. Šalia pėsčiųjų takų suplanuota pastatyti 50 suolelių, dvi pavėsinės, prie „Žemynos“ pagrindinės mokyklos ir kavinės ……. įrengti dvi valčių prieplaukas. Saloje priešais miesto parką rengiama vieta mobiliai estradai pastatyti, tad mieste atsiras dar viena vieta renginiams organizuoti. Tokia poilsio zona Pakruojo žmonėms seniai buvo reikalinga, todėl džiaugiamės, kad pagaliau mūsų žmonės turės kur pasivaikščioti, pažvejoti. Savivaldybės įgyvendinti vandentvarkos projektai Kruoją gelbsti nuo nuotekų. Jei ne jie, mūsų upė būtų ir toliau skleistų ne pačius maloniausius kvapus. Juk buvo metas, kai net maudytis joje negalėjome, o prisimenu, vaikystėje Kruojoje vėžius gaudėme. Sutvarkius upę, tikiuosi ir vėžiai į ją sugrįš.“

Darbai nekenkia žuvims ir paukščiams

Tačiau upės tvarkymas ne vienam pakruojiečiui kelia ir susirūpinimą: ar tie didžiuliai kaušai nesunaikins žuvis, ypač mailių, ar begrįš į Pakruojį perėti raibosios antelės, nendrinės vištelės, kragai, kiti vandens paukščiai? „Labai džiaugiuosi, kad mūsų miesto gyventojai nėra abejingi gamtos ištekliams, bet noriu juos nuraminti, kad miestas nei be žuvies, nei be paukščių neliks. Žinoma, šių darbų neatliksi, kad visiškai nežūtų žuvys ir jų mailius, bet tai labai nedidelė dalis. Žuvys sugeba apsisaugoti ir pasitraukti nuo technikos triukšmo. O paukščiai? Visi darbai atliekami tuo metų laiku, kai jaunikliai yra užaugę, tad jiems negresia joks pavojus. Ir pavasarį sugrįžę į Pakruojį jie suras vietos savo lizdams. Manau, kad pakruojiečiai pastebi upės  pakrantėse paliekamu krūmų ir vandens žolių lopinėlius. Jie ir palikti tam, kad pavasarį paukščiai galėtų sukrauti lizdus“, – nuramina Pakruojo rajono ekologė Kazimiera Klabienė.