1899–1904 m. klebono Felikso Baltuškos (palaidotas bažnyčios šventoriuje) rūpesčiu pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą buvo pastatyta dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia: neogotikinė, trinavė ...

XVII-XVIII a. rytiniame Vainežerio ežero krante iškilo pirmieji Vainežerio dvaro rūmai. Šalia užveistas parkas, du sodai, medelynas. Vėliau rūmai perkelti į pietvakarinę ežero pakrantę. Šiame dvare 1831 m. mirė lietuviškoji Žana d’Ark ...

Senosios Europos kultūros žymes liudijantis buvusio dvaro fligelis – vienas seniausių (1743 – 1745 m.) pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse. Lietuvos didysis etmonas Mykolas MasalskisužbaigėVeisiejų dvaro rūmų statybas prie buvusio gyvenamojo rūmo pristatydamas ...

Pastatas pastatytas 1929 m. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios patalpos, antrame – kino salė. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsikūrusios kelios organizacijos, mėsos parduotuvė. 1993–2003 m. veikė ekspozicija, skirta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui. Nuotraukos ...

Laisvės angelo paminklas buvo pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio skulptūros (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius – Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. ...

Vienas žymiausių tarpukario miesto namų – Zimavičienės mūras. Tai pirmasis trijų aukštų namas (pradėtas statyti 1931 m.) tarpukario Alytuje. Įpusėjus statybos darbams, mirė Kostas Zimavičius. Tolimesniais statybų reikalais rūpinosi Adelė Zimavičienė. ...

Šis gyvenamasis namas Alytuje taip vadinamas todėl, kad laiptus į pastatą puošia liūtukų figūros. Namas pastatytas 1911 m. Jis priklausė žymiam tarpukario Alytaus visuomenės veikėjui advokatui Mendeliui Bokšickiui. Šiuose namuose gimė jo sūnus ...

Manoma, jog medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 m. Jos vietoje XIX a. pab. pastatyta dabartinė mūrinė. 1909 m. ir 1911 m. Alytų niokojo dideli gaisrai. Sinagoga išliko ir buvo atstatyta. Yra nuomonių, kad 1911 m. sinagoga pagal buvusį projektą pastatyta naujai. Šalia ...

Pirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio pastato duris — rangovai iš Kauno, laimėję skelbtą statybų konkursą, jį pastatė iš buvusių carinių kareivinių pastato. Šiandien ...

1938 m. Alytuje buvo baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu. Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, kuriame įsikūrė ...

Rotušės aikšte 1990 m. buvo pervadinta nuo 1954 m. Alytaus centrą puošusi trikampė Komjaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus. Didžiuma aikštę supusių XX ...

Senamiesčio skverą juosia Bažnyčios ir Alyvų Tako gatvės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo gyvenamieji, prekybininkų ir amatininkų namai, kurie subombarduoti per pirmą vokiečių lėktuvų antskrydį. Po karo namai nebuvo atstatyti, o buvo suformuota aikštė. ...

Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, formuoti baigtas 1931 m. Iki šių dienų išliko tarpukario fontanas su baseinėliu, kuriame kadaise plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, ...

Šiame Prienų muziejaus padalinyje Daumanto atminimui eksponuojami asmeniniai daiktai, dokumentai. Vyksta edukaciniai užsiėmimai, seminarai, istorijos pamokos. Muziejų rasite: iš Skriaudžių, vykstant 230 keliu, pasiekiamas Veverių miestelis, kur Kauno g. įsikūręs ...

Jame eksponuojami buities daiktai naudoti XVIII-XX amžiuose, išdėstyti 4 pastatuose: mergaičių klėtelėje, kalvėje, klėtyje ir dūminėje pirkioje. Muziejų rasite: Iš Šilavoto 189 keliu vykstant į šiaurės vakarus 11,5 km. Privažiuojam Skriaudžių ...

Prienų muziejaus padalinys  – „Davatkynas“ atsirado neformaliame vienuolyne, kuriame gyveno pamaldžios moterys, padėjusios parapijai. Muziejuje eksponuojami asmeniniai moterų daiktai, buities rakandai, maldaknygės, Šv. paveikslai. Muziejų ...

Tai Prienų muziejaus padalinys Jame demonstruojamas poeto, prozininko, dramaturgo, literatūros istoriko, profesoriaus gyvenimas, atkurta vaikystės aplinka. Muziejų rasite: išvažiavus iš Prienų vykstama pietvakarių kryptimi A 16 keliu. 17 kilometre pasukus į kairėje ...

Prienų krašto muziejus įkurtas prieškariu statytuose inžinieriaus ir mokytojo prieniečio Cezaro Pšemeneckio (1887 – 1967) namuose. Muziejus atidarytas 1995 m. rugsėjo 16 dieną. C. Pšemeneckio namuose prieškariu vyko itin aktyvus ...

Jašiūnų gyvenvietė žinoma nuo 1402 m. XV–XVIII a. priklausė tuo metu vienai iš galingiausių ir turtingiausių Lietuvos didikų giminių – Radviloms. 1811 m. iš nusigyvenančių Radvilų Jašiūnų dvarą pirko Lietuvos tribunolo Kelių departamento ...

Kuršių nerijos struktūrinį karaštovaizdį ypač įtakojo gamtą griaunančios ir ją atkuriančios antropogeninės veiklos fazės. XVI ir XVIII a. buvo sunaikinti nerijos miškai ir per 5000 metų savaimingai susiformavęs gamtovaizdis. Žaliuojanti nerijos ...

Šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios yra XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės. Etnografinėse kapinėse iki šiol išlikę originalių formų mediniai antkapiniai paminklai – krikštai, kurie būdingi Kuršių nerijai. Krikštas – ...

Sklandymo mokykla veikė 1933–1939 metais, čia buvo pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė.  Pagrindiniai Nidos sklandymo mokyklos tikslai buvo populiarinti sklandymą, sudaryti prieinamas sąlygas jaunimui sportuoti ir paruošti kandidatų ...

Tai vienas iš didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje. 27 metrų aukščio Švyturys buvo sumūrytas iš raudonų plytų 1874 m. Link jo vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų. Ant ...

Pirmieji gyventojai Kuršių nerijoje įsikūrė dar tada, kai neriją sudarė atskirų salų grandinė. Protakos jungė marias su jūra, o apie protakų vidurį susidariusios gėlo vandens lagūnos skatino čia apsistoti žmones. Nuo marių lagūnas skyrė senosios parabolinės ...

Pietinėje Preilos dalyje, kopos papėdėje, glaudžiasi senosios XIX–XX a. kapinaitės. Po mediniais apsamanojusiais šiam kraštui būdingais antkapiais guli paskutinieji Preilos kuršiai. http://www.visitneringa.com

Paminklas Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriui, garsiam XIX a. I p. Kultūros veikėjui, Biblijos leidėjui, tautosakininkui, poetui, K. Donelaičio „Metai" bei pasakėčių leidėjui – Liudvikui Rėzai (1779–1840 m.). Medinė skulptūra ...

Žirgų rago švyturys pastatytas 1900 metais Kuršių mariose ties Pervalka, už Agilos įlankos, prieš Birštvyno iškyšulio Žirgų ragą. Per šimtmetį jis buvo perstatytas kelis kartus, po paskutinės rekonstrukcijos įtaisytas automatinis ...

Naglių gamtos rezervato plotas – 1680 ha. Jis tęsiasi nuo Juodkrantės iki Pervalkos devynis kilometrus. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po ...

Viena gražiausių senųjų – parabolinių Juodkrantės kopų – vadinamasis Raganų kalnas. Kalno šlaitai apaugę šimtametėmis pušimis, vingiuotas takas per ūksmę veda į 42 m aukščio viršūnę. Iš čia matyti spinduliuojanti ...

1995 m. Juodkrantėje pradėta statyti 2400 m ilgio krantinė, kuri eina palei L. Rėzos gatvę. Tvarkant krantinę gimė mintis čia įrengti skulptūrų ekspoziciją „Žemė ir vanduo”. Ekspozicija buvo kuriama 1997–1999 m. per tarptautinį skulptorių ...