Didžiausias Lietuvoje, Baltijos šalyse ir vienas didžiausių muziejų po atviru dangumi Europojeaprėpia 195 ha plotą ir turi daugiau nei 90 000 kilnojamų eksponatų. Muziejus atspindi XVIII a. pab. – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų: Dzūkijos, Aukštaitijos, ...

Miestelio centre bažnyčia baigta statyti 1842 m. statyba truko 17 metų. Bažnyčios projektuotojas nežinomas, tačiau akivaizdu jį turėjus ne tik neprastą skonį, bet ir solidžių architektūros žinių: suprojektuotas mūrinis, tinkuotas, stačiakampio plano darnių proporcijų ...

1865 m. pradėti bažnyčios statybos darbai. Bažnyčia stačiakampė, gotiško – romaniškojo stiliaus, vienabokštė, su penkiakampe apside bažnyčia. Viduje buvo suprojektuotos trapecijos formos medinės lubos, nedidelį altorių iš ...

Šiandien stovinčius rūmus pastatydino grafas Aleksandras Pliateris. Jo žmonos iniciatyva buvo pradėtas sodinti parkas. Dvaro ansamblis kurtas 1880 – 1897 m. Vilkėno dvaro rūmai neorenesansinio stiliaus, dviejų aukštų nesudėtingo simetriško plano ...

Išskirtinio grožio 1880 metais statyta ampyro stiliaus vila išlikusi iki šių dienų. Švėkšnos dvaro vilą pastatė Adomas Pliateris pavadinęs ją žmonos garbei – „Genovefa“. Grafai gyveno ...

Ventės ragas - tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Pusiasalio ilgis – 5.5 km, didžiausias plotis – 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo Litorinos ...

Uostadvario švyturys yra taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos glazūruotomis žalios spalvos plytomis, sienos raudonų plytų mūro. Viduje – įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama ...

1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Bažnyčios statybą finansavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Pliateriai, ...

Degučių miestelyje Šv. Vincento Ferero bažnyčia ypatinga tuo, kad tai – bene vienintelė Europoje išlikusi trikampė medinė bažnyčia. Trikampis bažnyčios pastato planas labai neįprastas ir yra siejamas su Šv. Trejybės simboliu. Barokinė Degučių ...

Manoma, kad pirmoji Gardamo bažnyčia pastatyta XVII a., bet gaisras ją sunaikino. Toje pačioje vietoje 1706 m. buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. Klebono Stasio Ignatavičiaus rūpesčiu 1932 m. pastatyta dabartinė Šv. Roko bažnyčia, 1933 m. gruodžio 16 ...

Žemaičių Naumiesčio Šv. Mykolo Arkangelo Romos katalikų bažnyčia Žemaičių Naumiestyje pastatyta 1782 m. miestelio valdytojo Mykolo Romikerio iniciatyva. 1790 m. ją pašventino Žemaičių vyskupas Juozapas Koscia, suteikdamas jai švento Mykolo Arkangelo ...

Raudonų plytų, stačiakampio formos, istorizmo laikotarpio katalikų bažnyčia buvo pastatyta 1854 m. Varpinė buvo suprojektuota atskirai, tačiau liko nepastatyta. Bažnyčią puošia virš priekinio frontono išmūrytas ažūrinis dviejų aukštų ...

Šilutės senosios evangelikų – liuteronų kapinės vertinga Šilutės miesto architektūrinio, istorinio, kultūrinio palikimo dalis. Istorinių žinių apie šį objektą išliko palyginti mažai. Žinoma, kad nemaža dalis evangelikų bažnytinio ...

Iki pat Antrojo pasaulinio karo ryškiausias Šilutės miesto reprezentacinis elementas buvo senojo turgaus aikštėje vykę savaitiniai turgūs ir prekymečiai. Šalia turgaus aikštės buvo pastatyta pirmoji karčema, nuo kurios manoma ir pradėjo plėstis ...

1875 metais, nutiesus Klaipėdos – Tilžės geležinkelį, pastatyta geležinkelio stotis su pagalbiniais pastatais. Moderno stiliaus pastatų kompleksas statytas XIX a.pab. – XX a. pr., yra valstybės saugomas nekilnojamasis kultūros paveldo objektas: Pastatų ...

Šilutės bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. Pastatyta 1926 metais pagal architekto K. Gutknechto projektą. Išorėje dominuoja 50 m aukščio bokštas, kuriame yra trys varpai ir miesto laikrodis.

1820 m., Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Stemplių dvare 12 metų gyveno rašytojas Simonas Stanevičius, kuris prižiūrėjo savo globėjo ...

Tilto statybos prasidėjo 1912 metais, jų dėka, buvo pastatyta elektrinė ir į Rusnės miestelį įvesta elektra. 1914 m. rugsėjo 1 d. turėjo įvykti iškilmingas Peterso tilto atidarymas, deja, rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė baigiamuosius darbus. ...

Saugų maldos namų statyba pradėta 1845 metais. Bažnyčia buvo statoma ilgokai – trejus metus. Šventinimo iškilmės įvyko tik 1857 m. spalio 9 d. Bažnyčia stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi. Vienos navos su ...

Pirmoji rašytinė žinia apie šią bažnyčią žinoma iš 1544 m. Prūsijos kunigaikščio Albrechto rašto apie pamaldas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Po Melno taikos vokiečių ordinui priklausė Rusnės apylinkės. Vėjarodė ant bažnyčios ...

Rusnės miestelis įsikūręs saloje, Nemuno deltoje tarp Atmatos ir Skirvytės upių, per vidurį teka Pakalnės upelis. Vienintelis kelias į Rusnę – tiltas per Atmatą. Miestelio pavadinimas siejamas su veiksmažodžiu „rusenti“ – t. y. lėtai tekėti, kildinamas ...

Keli kilometrai už Šilutės miesto Rusnės link, ties Žalgirių kaimu pastatytas Prezidento K. Griniaus tiltas dar vadinamas Šlažų tiltu. 13 arkų gelžbetoninis tiltas pastatytas 1926 metais per užliejamas potvynio zonas Šlažų kaime. Daugiau informacijos: ...

Paminklas ,,Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės” Žemaičių Naumiestyje pastatytas 1928 m. miestelio centre. Tai 2 tarpsnių obeliskas (akmenų mūras, betonas) su Gedimino pilies bokšto pavidalo viršūne. 1951 m. paminklas nugriautas ir užkastas. 1988 m. spalio ...

Paminklas „Gervė“ pastatytas labai gražioje vietoje, ant taip vadinamo Parakaunyčios kalnelio, nuo kurio atsiveria vaizdinga Švėkšnos miestelio panorama. Paminklas – Tautos aukų įamžinimui Lietuvos vardo tūkstantmečio proga. Naujasis ...

Minijos upės žemupyje įsitaisęs Minijos kaimelis, labiau žinomas Mingės vardu, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1540 m. Pagrindinis verslas anuomet buvo žvejyba, tai išliko ir iki šių dienų. Vaizdingame Nemuno deltos regioniniame ...

Muziejus yra 2 km nuo Šilutės, kairiajame Šyšos krante įsikūrusiame Macikų kaime, buvusio dvaro teritorijoje. 1923 – 1939 m. Buvęs Macikų dvaras nuo seno buvo garsus stambia alaus darykla. Po 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, pasikeitė ...

Kintų Vydūno kultūros centras ir memorialinis muziejus – įrengtas buvusioje Kintų mokykloje. 1705 m statytoje, 1994 m. naujai restauruotoje, 1888 – 1892 m. mokytojavo žymus Lietuvos filosofas, rašytojas Vilhelmas Storosta – Vydūnas. 1998 m. įkurtas Kintų ...

Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, prie girininkijos pastato, – jos aukštis siekia apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kokio amžiaus Kintų Didžioji tuja, pasakyti sunku, nes medis dvikamienis, todėl ...

Katyčių bažnyčia iš lauko akmenų ir plytų, bet mediniu bokštu pastatyta 1734 m., šalia senųjų kapinių. 1801 metais praūžus stipriam viesului nulaužtas bažnyčios bokštas. 1894 m. Katyčių bažnyčia dar kartą iš pagrindų ...

Kazimiero Banio etnografinė žvejo sodyba – muziejus įkurtas 1997 m. kaip tipiška žvejojančio ūkininko sodyba Rusnėje. Sodyboje yra tiek senovinių, dabar jau nebenaudojamų daiktų, kad sužinoti visų jų istorijas bei paskirtį prireiktų ilgo laiko. Sodyboje yra ...