Apie lietuvių kalbą, jos puoselėjimą, apie kylančias su kalbos norminimu susijusias diskusijas ir jaunimo požiūrį kalbamės su ką tik rinkimus į Seimą laimėjusiu pedagogu, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus nariu Tomu Bičiūnu.

Apie lietuvių kalbos norminimo procesus, jų santykį su natūralia kalbos raida kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Daiva Beliokaite.   Gerbiama Daiva, pastaruoju metu Lietuvoje ryškėja ...

Knygnešio diena minima kovo 16 d. Ši diena – tai garsiausio Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio, gimusio 1846 m. kovo 16 d. gimtadienis. Unikalus knygnešystės reiškinys, neturintis analogų pasaulyje, 2004 m. pripažintas UNESCO paveldu.  

„Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.“ J. Jablonskis. Per Lietuvą driekiasi kalbos kelias, skirtas Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. ...

Spalio 13 d. Seimas patvirtino Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gaires, kuriomis siekiama užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti ir palaikyti lietuvių kalbos statusą ...

Prieš 3 metus, 2017 m., atšventėme liuteronybės (protestantizmo) Vokietijoje bei Prūsijoje 500-ąsiais metines; deja, kukliai. 2018 m. plačiai turiningai, valstybiniu mastu konferencijose, susirinkimuose, spaudoje paminėjome Lietuvos (Didžiosios) nepriklausomybės ...

Neseniai Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko kalbinis  renginys, skirtas Mikalojui Daukšai. Turbūt nėra kėdainiečio, kuris nežinotų, kad M. Daukša yra gimęs Kėdainiuose, Babėnuose, XVI a. pradžioje, kad jis buvo ...

Rugsėjo 30 d. Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje, minint Jono Jablonskio 160-ąsias gimimo metines, vyko paskaita „Valstybinėje lietuvių kalboje gyvi ir Dionizo Poškos darbai“. Prieš prasidedant diskusijai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ...

Rugsėjo 26 dieną Vilniaus universitete įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas, kuriame tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo 138 nariai. Kadangi prieš suvažiavimą draugijos nariams buvo išsiuntinėta išsami veiklos ataskaita, draugijos pirmininkė ...

Sigitas Narbutas – literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas. 1982 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą su klasikinės filologijos specializacija. Nuo 1996 m. – humanitarinių mokslų ...

Taip vadinosi literatūros tyrinėtojos, vertėjos profesorė Eugenijos Ulčinaitės pranešimas rugsėjo 16 d. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vykusiame susitikime, skirtame Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. ...

Pernai minėti Vietovardžių metai. Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai rinko įdomiausią miestelio, kaimo, gyvenvietės pavadinimą. Kaip įdomiausias buvo išrinktas pavadinimas Devynduoniai. Šiais metais kviečiame Kėdainių rajono savivaldybės gyventojus, ...

Rugsėjo 16 d. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko naujienų svetainės www.manokrastas.lt , kartu su partneriais, tarp kurių yra ir biblioteka, pokalbių vakaras, skirtas Mikalojaus ...

Ketvirtadienį Kėdainių rajono savivaldybėje Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko gražus ir prasmingas renginys, skirtas Mikalojui Daukšai. Prieš renginį svečiai – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos viršininkas Audrys ...

Rugsėjo 9 d. Ignalinos krašto muziejuje įvyko septintasis Lietuvių kalbų dienų renginys, skirtas lietuviškiems vardams. Išklausyta Vilniaus universiteto profesorės kraštietės Daivos Sinkevičiūtės paskaita apie vardų įvairovę ir Ignalinos ...

Rugsėjo 8 dieną naujienų svetainės www.manokrastas.lt diskusijų ciklas „Kalbos kelias“, skirtas Jono Jablonskio 160-osioms metinėms startavo Klaipėdoje. Projekto partneriai – Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos ...

Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkės, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės mokslinių tyrimų sritys: prūsų resp. baltų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros ...

Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė profesorė Laima Kalėdienė nuo 1974 metų dirbo Lietuvių kalbos institute. Jos  mokslo tiriamosios kryptys: sociolingvistika, dialektologija, fonetika ir fonologija, onomastika, lingvostatistika, taikomoji ...

Dr. Albina Auksoriūtė nuo 2018 metų birželio 1 dienos vadovauja Lietuvių kalbos institutui,  daugiau kaip dešimt metų yra  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, 2005 m. išrinkta Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios ...

Humanitarinių mokslų daktarės, profesorės, Kalbos ir kultūros instituto Lingua Lituanica direktorės Irenos Kruopienės mokslinių tyrimų sritys – fonetika, fonologija (morfonologija), tartis, kirčiavimas, kalbos kultūra, lingvodidaktika. Dalyvauja Lietuvos ...

„Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės, nes laisvas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už kitus, gerbti kitų sprendimus ir riboti savivalę, nes neribota laisvė veda prie nelaisvės“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių ...

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema.

Dr. Liamučio Bilkio mokslinių tyrimų sritis – lietuvių vietovardžiai. 1998 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Lietuvių priesaginės darybos helonimai. 2008 m. išleido monografiją Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ...

Į didįjį dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyną“ (prieiga internete www.lkz.lt) galime žvelgti kaip į milžinišką lietuvių kalbos lobyną, apimantį apie 1000 įvairiausių šaltinių leksiką nuo 1547 ...

Liepos 7 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje surengtas šeštasis Lietuvių kalbos dienų sostinės renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“. Ignaliniečiai kviesti pasižiūrėti filmą „Dzūkija“, pasiklausyti dzūkų ir aukštaičių ...

Doc. dr. Lina Murinienė 1990 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą.  2000 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Akmenės šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija“. Docentė nuo 2012 m. Nuo 2017 ...

Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų ...

Tautai minint Birželio 23 d. sukilimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius už savivaldybės pinigus ir be tarybos pritarimo atidaro paplūdimį sostinės Lukiškių aikštėje. Tą vertinu ne tik kaip pasityčiojimą iš skaudžių Lietuvos istorijos ...

„Mano supratimu, gera lietuvių kalbos mokytoja suteikia vaikui pasitenkinimą, džiaugsmą, kad jis kalba gimtąja kalba. Kad jis ta gimtąja kalba skaito kūrinius. Gera lietuvių kalbos mokytoja neatgraso, visų pirma, nuo kalbos, o kažkokiu būdu suteikia pasitenkinimą. Nes ...

„Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas – visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.“ – Vydūnas Joninės, Rasos šventė ...