Humanitarinių mokslų daktarės, profesorės, Kalbos ir kultūros instituto Lingua Lituanica direktorės Irenos Kruopienės mokslinių tyrimų sritys – fonetika, fonologija (morfonologija), tartis, kirčiavimas, kalbos kultūra, lingvodidaktika. Dalyvauja Lietuvos ...

„Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės, nes laisvas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už kitus, gerbti kitų sprendimus ir riboti savivalę, nes neribota laisvė veda prie nelaisvės“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių ...

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema.

Dr. Liamučio Bilkio mokslinių tyrimų sritis – lietuvių vietovardžiai. 1998 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Lietuvių priesaginės darybos helonimai. 2008 m. išleido monografiją Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ...

Į didįjį dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyną“ (prieiga internete www.lkz.lt) galime žvelgti kaip į milžinišką lietuvių kalbos lobyną, apimantį apie 1000 įvairiausių šaltinių leksiką nuo 1547 ...

Liepos 7 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje surengtas šeštasis Lietuvių kalbos dienų sostinės renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“. Ignaliniečiai kviesti pasižiūrėti filmą „Dzūkija“, pasiklausyti dzūkų ir aukštaičių ...

Doc. dr. Lina Murinienė 1990 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą.  2000 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Akmenės šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija“. Docentė nuo 2012 m. Nuo 2017 ...

Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų ...

Tautai minint Birželio 23 d. sukilimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius už savivaldybės pinigus ir be tarybos pritarimo atidaro paplūdimį sostinės Lukiškių aikštėje. Tą vertinu ne tik kaip pasityčiojimą iš skaudžių Lietuvos istorijos ...

„Mano supratimu, gera lietuvių kalbos mokytoja suteikia vaikui pasitenkinimą, džiaugsmą, kad jis kalba gimtąja kalba. Kad jis ta gimtąja kalba skaito kūrinius. Gera lietuvių kalbos mokytoja neatgraso, visų pirma, nuo kalbos, o kažkokiu būdu suteikia pasitenkinimą. Nes ...

„Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas – visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.“ – Vydūnas Joninės, Rasos šventė ...

Birželio 17 dieną Šventų Jonų bažnyčioje vyko šviesaus atminimo mecenatės Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės šimtųjų gimimo metinių paminėjimas ir kalbininko, pedagogo Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą ...

Lietuvos kalbininkė, docentė, humanitarinių mokslų daktarė Regina Venckutė – lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros istorijos tyrinėtoja. Apie tai ir kalbos kultūrą yra paskelbusi nemažai mokslinių straipsnių. Ji yra Frydricho Kuršaičio „Lietuvių ...

Birželio 17 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių kultūrinės veiklos, lituanistinio švietimo mecenatė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė (1920–2011). Pagerbiant šią šviesią ir taurią asmenybę, birželio 17 d. 18 val. Vilniuje, ...

Šįkart kviečiame išsamiau susipažinti su žodynų rengimu ir jų skaitmenizavimu. Apie tai kalbamės su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Jolita Urbanavičiene   Gerbiama ...

„Lietuvių kalbos ištekliai kuriami, kaupiami, sisteminami, galima sakyti, nuo XVII amžiaus, kai pasirodė pirmasis lietuvių kalbos žodynas ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika“, – teigia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė ...

Bonifacas Stundžia – Lietuvos kalbininkas, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto profesorius. Jis stažavosi, skaitė paskaitas, dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos, Čekijos, Italijos, Ispanijos, ...

„Sibiran ištremto girininko šeima bėgo nuo tremties. Atvažiavo į mūsų kaimą gyventi motina su penkiais vaikais; ji – buvusi pradinių klasių mokytoja. Atsivežė didžiulę biblioteką. Atbėgėlius kažkas priglaudė, o knygų nėra kur dėti. Mes turėjome ...

„Dirbu Klaipėdos universitete ir Lietuvių kalbos institute. Pastarajame visai neseniai, o Klaipėdos universitete pradėjau dirbti dešimtmečiu anksčiau nei įsikūrė universitetas.  Esu baigusi tuometinės Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. ...

Kaip susiformavo žodžių reikšmės ir nuo ko jos keičiasi? Kodėl į mūsų gyvenimą ateina svetimi žodžiai? Ar verta baimintis, kad Lietuvoje auga beraščių karta? Galbūt verta atsisakyti nosinių ir ilgųjų balsių? Kaip atsitiko, kad nepriklausomoje Lietuvoje ...

Kalbiname Lietuvos kalbininkę, baltų ir slavų santykių, etnogenezės tyrinėtoją, humanitarinių mokslų daktarę Jūratę Sofiją Laučiūtę tyrinėja baltų ir slavų santykius ir etnogenezę. Jos ryškiausi darbai – „Slavų kalbų baltizmų žodynas“, ...

Apie lietuvių kalbos padėtį, grėsmes ir valstybės mastu reikalingas priemones kalbamės su kalbininku, Molėtų rajono mero patarėju, buvusiu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariu ir pirmininku Valentinu Stundžiu. Jūs ...

Apie lietuvių kalbą ES kontekste, kuo lietuvių kalbai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas, reikia ar ne rūpintis valstybine kalba, mintimis dalijas Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė. Tikriausiai ...

Ar reikia rūpintis valstybine kalba ir ar reikalinga valstybinės kalbos politika, valstybinės kalbos įstatymas ir kiti teisės aktai, kalbamės su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nare Aušra Papirtiene. Gerbiama Aušra, Jūs aktyviai prisidedate ...

Kokiomis mintimis gyvena Jungtinės Karalystės (JK) lietuviai? Kaip sekasi išeivijoje saugoti lietuvių kalbą ir kokios paramos sulaukia iš Lietuvos, kalbamės su JK Lietuvių kalbos draugijos pirmininke Dalia Asanavičiūte. Gerb. Dalia, prieš ...

Panevėžio rajono Velžio gimnazijos abiturientė Kamilė Kadžiulytė – puikiai besimokanti literatė.  Besidomėdamos Velžio kaimo istorija, su Kamile nusprendėme, kad reikėtų užrašyti bene seniausios velžietės Julijos Miknienės (gim.1927 m.) atsiminimus. ...

Ar mums reikia išsižadėti nosinių balsių ir varnelių ant kai kurių priebalsių? Reikalinga mums ar ne bendrinė kalba? Ką veikia prieš porą mėnesių 85-metį atšventusi Lietuvių kalbos draugija. Apie tai ir kalbamės su Lietuvos kalbininke, Lietuvių kalbos ...

Kaip atsiranda nauji žodžiai? Kada ir kieno sprendimu jais papildoma bendrinė lietuvių kalba? Kokią įtaką mūsų kalbai turi išmaniosios technologijos, pasaulio atsivėrimas? Apie tai kalbamės su Lietuvių kalbos instituto vyriausiaja mokslo darbuotoja, bendrinės lietuvių ...

Švietimo ir mokslo komitetas balandžio 8 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus patvirtintoje Studijų krypčių vertinimo metodikoje nustatyto reikalavimo savianalizės suvestines rengti anglų kalba. Tokias ...

Praėjusių metų lapkričio 13 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) surengė švietimo, kultūros ir kitų įstaigų atstovų pasitarimą dėl Lietuvių kalbos dienų organizavimo 2020 m. vasario 16 d.– kovo 11 d. VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis pasidžiaugė, ...