Pagalba gyvūnams žiemą: ką vilniečiai turėtų žinoti

Kėkštas žiemą

Sniego kalnai džiugina vaikus ir visus žiemos pramogų mėgėjus. Tačiau laukiniams gyvūnams tai – sudėtingas išbandymų metas. Kaip vilniečiai gali padėti šalia gyvenantiems žvėreliams ir paukščiams?

Šienas, grūdai ir speciali druska

Anot Vilniaus miesto savivaldybės miškininko Kristupo Adomaičio, vadinamasis baltasis badas gyvūnams dar nėra prasidėjęs.

„Baltasis badas prasideda tuomet, kai storesnė nei 20 centimetrų sniego danga visiškai uždengia žemės paviršių ir laikosi ilgiau nei 70 dienų. Tada gyvūnams tampa labai sunku susirasti maisto, jie artinasi prie sodybų ir namų“, – aiškina miškininkas.

Dažniausiai prie gyvenamųjų vietų pasirodo stirnų pulkeliai. Stirnos minta kviečiais, miežiais, žirniais, šienu. Šias gėrybes reikėtų padėti tiesiog ant sniego, tačiau kuo toliau nuo namų ir kelių. 

„Žiemą laukiniai gyvūnai nemigruoja toli nuo savo miegojimo vietų iki maitinimosi teritorijų. Nepratinkime jų būti arti pavojingų kelių ar žmonių namų – soduose stirnos nugrauš dar ir vaismedžius“, – pastebi miškininkas.

Žiemą gyvūnams trūksta mikroelementų. Dėl to jie neretai eina prie kelių ir laižo ant jo barstomą druską, taip keldami pavojų tiek sau, tiek vairuotojams. Siekiant to išvengti, miškuose galima palikti specialiai gyvūnams skirtos laižomosios druskos – tokios pačios, kokia duodama naminiams gyvuliams. Jos galima įsigyti veterinarijos parduotuvėse.

Ko negalima duoti?

Stirnos gali ėsti morkas, burokėlius, obuolius, runkelius, bulvių jos nemėgsta.

„Su vaisiais ir daržovėmis reikia būti atsargiems – gyvūnas gali persiėsti, o vaisiai ar daržovės jo skrandyje užrūgsta. Tokiu atveju gyvūnas gali nebeatsikelti ir nugaišti“, – perspėja miškininkas. Gyvūnams visiškai netinka sugedęs maistas ar pradėjusios pūti daržovės. „Jei patys to nevalgytumėte – nevalgytų ir gyvūnas“, – pabrėžia K. Adomaitis.

Jis taip pat įspėja jokiu būdu nevežti į miškus egzotinių vaisių. „Po Kalėdų žmonės atveža ananasų, mandarinų, bananų. Tai gyvūnams pražūtinga – užvalgę tokių gėrybių jie gali sunkiai susirgti ar net nugaišti“, – įspėja miškininkas.

Šernams – grūdai, briedžiams – šakos

Prie namų gali pasirodyti ne tik stirnos, bet ir šernai. Jų miškininkai yra matę ir Verkių seniūnijoje. Šie gyvūnai minta tais pačiais grūdais, mėgsta sultingesnes daržoves – runkelius, džiovintus kukurūzus (tik ne konservuotus).

Briedžiai daugiausia minta šakelėmis. Kaip ir stirnoms, jiems taip pat labai reikia druskos. Miškininkai primena: pamačius prie namų laukinius gyvūnus, nereikėtų jų gąsdinti ar šaukti – geriausia ramiai palaukti, kol jie patys pasitrauks.

Lesyklos – natūralus maistas ir pastovumas

Nepamirškime ir paukščių – žiemojantiems tai ypač sunkus laikotarpis. Prie namų verta įrengti lesyklas, tačiau būtina pasirūpinti, kad jų nepasiektų katės – lesantys paukščiai joms tampa lengvu grobiu.

Lietuvoje žiemojantys paukščiai itin mėgsta nesūdytas, nekepintas saulėgrąžas, linų sėmenis, grūdus, įvairias kruopas, tokias kaip soras, galima duoti ir avižinius dribsnius. Zylutėms reikėtų pakabinti nesūdytų žalių lašinių ar taukų.

Svarbu prisiminti – pradėjus lesinti paukščius, negalima staiga nustoti, kol pavasarį neatsiranda natūralaus maisto. Paukščiai pripranta sugrįžti į tą pačią vietą, o neradę maisto gali neišgyventi.

„Įsirengę lesyklą, stebėkite paukščius, bandykite atpažinti jų rūšis – tai patys geriausi žiemos reelsai“, –  šmaikštavo ornitologas Gediminas Petkus.

Ko daryti negalima?

Negalima lesinti paukščių duonos trupiniais ar bet kokiais termiškai apdorotais, paruoštais, sūdytais gaminiais. Taip pat nerekomenduojama šerti vandens paukščius – gulbes, antis ir kitus. Taip žmonės juos pripratina neišskristi, o užšalus vandens telkiniams paukščiai pasmerkiami žūčiai.

Balandžių taip pat nereikėtų šerti – mieste jie patys susiranda maisto, o papildomas šėrimas tik skatina jų populiacijos augimą.

Prie bunkerių – tyliai

Gamtoje vaikštantys žmonės, ypač vedžiojantys augintinius, turėtų gerbti gamtos ritmą ir netrikdyti gyvūnų žiemos metu. Tai itin svarbu kalbant apie ypatingus žinduolius – šikšnosparnius.

Vilniuje gyvena daugiau nei šešios šikšnosparnių rūšys. Visi jie yra saugomi, tačiau yra ir Europos mastu retų bei nykstančių rūšių – Europinių plačiausių, kūdrinių pelėausių, vandeninių pelėausių, šiaurinių šikšnių bei Brandto pelėausių.  

Šių gyvūnų žiemojimo  buveinių yra Antakalnio bunkeriuose prie Šilo gatvės bei nenaudojamame Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje.

„Labai svarbu nepažadinti žiemojančių šikšnosparnių. Žiemą jie neturi kuo maitintis, todėl sukauptų riebalų atsargų turi užtekti beveik pusmečiui – iki pavasario. Pabudę jie energiją eikvoja itin greitai ir gali pavasario nesulaukti“, – aiškina Pavilnių ir Verkių regioninių parkų atstovas Rokas Butkus. Todėl žiemą miestiečiai perspėjami neiti į bunkerius, neleisti ten savo augintinių, netriukšmauti prie šių vietų. 

Gyvūnų nuotraukos Edmundo Simaičio, paukščių – Gedimino Petkaus.

Komunikacijos skyrius