Padėkos vakaras „Močiutės skrynią pravėrus“

Įstricos kaimo bendruomenė vykdydama įstatuose įtvirtintus įsipareigojimus, tęsia kaimo tradicijas, jas perduodant iš kartos į kartą. 2023 metais pastatėme atminimo lentą “Į Tėvynę iš dangaus” desantininkams, ir ateityje planuojama statyti kaimo atminimui stogastulpį bei paminėti 1928 metais kaimo sudegimo šimtmetį, įamžinti buvusią Įstricos kaimo pradinės mokyklos atminimą. 2024 rugsėjo 18 d. sukvietėme viso rajono senųjų amatų auksarankius pademonstruoti savo ir savo močiučių kurtus rankdarbius. Dalyviai, kurių amžius nuo 7 metų iki 80 metų, padėkos vakare pristatė įvairias praeito šimtmečio priemones, ir atsineštais rankdarbiais nuklojo net 8 stalus.

Pristatytas arklinis vežimas buvo ryškus valstiečio atributas, atspindintis ūkių turtinę padėtį. Vežimai turėjo įvairias paskirtis ‒ ūkio darbams bei vykti į svečius ar bažnyčią. Vežimai būdavo vienkinkiai, dvikinkiai, karietos ir kitos paskirties. Stalius demonstravo savo primityvius įrankius, su kuriais gamindavo buities reikmenis, įvairius namų ūkio ir sodybos papuošimus. Labiausiai smalsuoliai domėjosi skalbimo lenta įstatyta į medinę geldą, kur galėjo išsiskalbti visi norintys. Bitininkas pristatė drevinį avilį bei rankinį vieno rėmo medsukio kopiją, nes originalas atiduotas į kraštotyros muziejų. Pynėja iš karklo vytelių demontravo įvairių krepšių pynimo paslaptis.

Kaimo muzikantas ne tik pasitiko svečius armonikos maršais, bet ir kvietė šokti įvairius tradicinius ratelius. Gausiausiai savo darbus pristatė siuvėjų, juostų pynėjų, audėjų, lėlių gamintojų, siuvinėtojų, skautininkių darbus, kurie netilpo patalpų viduje, tad teko juos kaip šieną kabinti žaginiuose. Kaimo daraktorė iš Smilgių, tęsė savo darbą, nes tokiai profesijai, jau paminklas pastatytas. Visus dalyvius apdovanojome specialiai šiai progai sukūrę Įstricos suvenyrą – audėjos šaudyklę. Tenka dalyvauti įvairių kolektyvų renginiuose, tad senųjų tradicijų gaivinimas ir tęstinumas paplitęs visuose regionuose.

Vakaras „Močiutės skrynią pravėrus“ nustabino darbų įvairumu ir pranoko bendruomenės lūkesčius. Kvietimai į audėjų susibūrimą buvo paskelbti pavasaryje, tačiau buvusių audėjų amžius toks, kad jos nevairuoja, tad skambinėdamos reiškė apgailestaujančios dėl negalėjimo dalyvauti susibūrime. Manau puoselėdami tarpusavio auksarankių bendravimą, galime prisiminti ir atgaivinti senuosius darbus ir kurti naujas improvizacijas pritaikant šiuolaikines technologijas. Mano amžius toks, kad galiu vertinti atskirų žmonių grupių požiūrį į senuosius amatus ir juos rodyti visiems, nes jaunieji vakaro dalyviai bei jaunieji skautai dažniausiai įsivaizduoja, kad viskas gaminama Maximoje. Perfrazuodamas V.Šiškauko dainos žodžius „ant plataus Europos kelio nepamirškim papročių“, tokie renginiai sugrąžina į senjorų vaikystę.

Matydamas tokį didelį dalyvių skaičių ir norą pristatyti skryniose slepiamus darbus, manau, tenkinant dalyvių norus, organizuosime tokius močiučių skrynių pravėdinimus dažniau. Kilo mintis sukurti pereinamąją vieno metro ilgio dekoratyvinę šaudyklę su tautinių spalvų šeiva ir stovu, kurią dalyvių komisijos sprendimu butu apdovanotas geriausias tų metų senųjų amatų nugalėtojas.

Bendruomenė dėkinga Panevėžio rajono savivaldybei už teikiamą paramą bendruomenės veiklai vystytis, įteiktą raktą dovanotam nameliui atrakinti, Paįstrio seniūnijai ir Socialinės ir darbo apsaugos ministerijai už galimybę įsigyti inventorių. Bendruomenės steigėjai deda pastangas, kad bendruomenė galėtu savo edukacinėmis programomis prisidėti prie bendruomenės biudžeto. Bendruomenės narių iniciatyva parengti stendai „Siūlo kelias“ lino gaminiams „Nuo kamuoliuko iki rankšluostuko“ ir vilnai „Nuo avelės iki suknelės“. Retėjant patyrusių bitininkų kartai, stendas „Bitininkystė ne tik saldūs vaisiai, bet ir karčios šaknys“, kur kas metai vyksta mokymai nepatyrusiems bitininkams iš visos Lietuvos. Edukacinėse programose naudojami toms sritims reikalingi įrankiai ir priemonės. Nuo pavasario ruošiamos daugiau nei prieš 100 metų kirviu gamintos audimo staklės, kur trūkstamoms detalėms pagaminti sunku rasti meistro paslaugų, o juk tada visus priedus tame tarpe ir skietus siūlui primušti gamindavo vietiniai meistrai išdroždami 0,3 mm storio skieto detales. Padėkos vakarą užbaigėme trijų kartų dainininkių grupės iš Raguvos koncertu.